Karas ir literatūros almanachas „Vagos“

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“.

Šiandien apie šio almanacho leidybą žinoma nedaug. Knygų leidyklą įkūręs Jonas Vytautas Narbutas pokaryje sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo. Jis buvo karo metais Panevėžyje ėjusio laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ redaktorius.

Šis laikraštis yra vienintelis žinomas šaltinis apie Panevėžyje norėtą išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Jo redaktorius buvo tas pats Jonas Vytautas Narbutas. Redakcinė kolegija: Antanas Vienuolis – Žukauskas, Antanas Miškinis ir Antanas Biliūnas (Jono Biliūno sūnėnas).

Iš „Panevėžio apygardos balso“ dar sužinome, kad 1944 m. gegužės mėnesį almanachui „Vagos“ savo kūrinius buvo pateikę Jonas Aistis – Aleksandriškis, Kazys Inčiūra, Nelė Mazalaitė – Krūminienė, Juozas Palionis – Krūminas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis ir kiti.

Spaudai almanachas turėjo būti parengtas 1944 m. birželio mėnesį. Ar jį buvo spėta išleisti, duomenų rasti nepavyko. Ko gero, ne. Greitai liepos mėnesį sugrįžo jau kita, sovietinė okupacija. Be to, nesunku įžvelgti ir kitas priežastis.

Panevėžyje tuo pačiu metu rengėsi savo almanachą išleisti Lietuvių meno ir mokslo draugijos literatų sekcija. Jų literatūros ir meno almanachas turėjo vadintis „Nevėžis“. Jo redaktorius buvo Juozas Povilonis. Į redakcinę kolegiją įėjo Petras Balčiūnas, Juozas Miltinis, Petras Rapšys ir Albinas Žukauskas.

Tokį Panevėžio kultūrininkų užsispyrimą išleisti iškart net du almanachus „Panevėžio apygardos balse“ kritikavo Jonas Mekas. Jis tvirtino, kad kultūringumo kultūriniame darbe turėtų būti daugiau. O ambicijų, nesutarimų ir netgi šmeižto mažiau. Susitelkti reikalavo lietuvybei iškilęs pavojus.