Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis irgi buvo labai gerbiamas, jo vardas suteiktas gatvei.

1930 m. Kęstučio gatvė pratęsta ir pradėta žvyruoti. Žvyras buvo vežamas iš L. B. Chazeno fabriko. Gatvę planuota ir išgrįsti, nes joje buvo nemažai griovių, bet ne viskas buvo įgyvendinta. 1930 m. spaudoje rašyta, kad Kęstučio gatvėje vaikas įkrito į griovį. 1931 m. Panevėžio miesto valdybos sprendimu darbininkai užlygino griovius prie gatvės. Gatvėje atsirasdavo ir piktadarių ‒ užfiksuotas atvejis, kad piktadariai įpylė žibalo į šulinį.

Nors gatvė po truputį tvarkyta, 1931 m. spaudoje rašyta, kad Kęstučio gatvė baisesnė už kaimo šunkelį. Visi didesni vežimai, važiuodami šia gatve, apvirsta. Ypač turgaus dieną maudosi ūkininkai gatvės duobėse. Ūkininkai, aišku, keikdavo miesto valdžią, kad netvarko šios gatvės.

Šioje gatvėje buvo Antano Žukausko kalvė. Nemažai gyventojų kaip transporto priemonę naudojo arklius. Be to, mieste gyveno daug miestiečių, kurie nurodydavo, kad yra ūkininkai.

1940 m. Kęstučio gatvėje 8 atsidarė moteriškų rūbų siuvykla. Siuvėja buvo baigusi kirpimo ir siuvimo kursus, rengtus Švietimo ministerijos. Siuvėjo specialybė tuo metu buvo populiariausia tarp miesto amatininkų.

1932 m. gatvė pradėta rimtai tvarkyti. Ji pergrįsta ir sujungta su Ramygalos gatve, tai yra su miesto centru ir su Katedra. Kelias tiestas tiesiai per sudegusį linų fabriką. Kęstučio gatvė sujungta su Fromo Gužučio gatve, apeinant L. B. Chazeno fabriką. Apie šaligatvius čia tuo metu dar negalvota, nemažai dar buvo ir sulūžusių tvorų. 1937 m. liepą už tai, kad Fromo Gužučio gatvėje sulaužė 12, Basanavičiaus gatvėje 5, Kęstučio gatvėje vieną medelių, girtas Panevėžio valsčiaus ūkininkas nubaustas 1 mėnesio kalėjimo ir 100 litų bauda.

1934 m. į Kęstučio gatvę, į Gudausko namus atsikėlė prokuratūra.

1937 m. per potvynį apsemta Zitos ir Kęstučio gatvė, taip pat kai kurie Kranto ir Kupiškio gatvės namai.

Kęstučio gatvės istorija susijusi su linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabriku, priklausiusiu Leizeriui Berui Chazenui. Chazenai Respublikos laikais buvo vieni turtingiausių Panevėžyje. Garsiausia šeimos galvos L. B. Chazeno įmonė buvo akcinė bendrovė ,,L.B. Chazenas ir sūnūs“, kuri užsiėmė linų šukavimu ir pakulų apdirbimu.1925 m. L. B. Chazenas Ukmergės gatvėje nusipirko patalpas būsimajam fabrikui. Vėliau jis perkeltas į Kęstučio gatvę. Fabrikas supirkdavo iš ūkininkų jau išmintus ir apiplūktus linus, o iš linų rūšiavimo punktų į fabriką atveždavo jau išrūšiuotus linus. Pagrindiniai buvo linų šukavimo ir pakulų skyriai. Fabriko pastatų Panevėžyje buvo įvairiose vietose. Trečdalis produkcijos buvo eksportuojama į Angliją, taip pat gabenta į Italiją, Vokietiją, Prancūziją ir kitas valstybes. Eksportas sudarė apie 60 % visos apyvartos.1925 m. L. B. Chazeno įmonė su savo produkcija dalyvavo tarptautinėje parodoje Londone. Fabrikas rimtai nukentėjo per du gaisrus. Pirmas vyko 1929 m. 1931 m. rugsėjo 25 d. per gaisrą sudegė beveik visas fabrikas, nuostoliai siekė 400 tūkst. litų. Tačiau fabriko veikla vėl atkurta, tik jau Margių gatvėje.

Tokia Kęstučio gatvės istorija iki 1940 metų.