Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra

Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra

3557
0
DALINTIS
Panevėžio Katedros vidus. XX a. 4 deš.

1908 m. būsimoji Katedra pradėta statyti kaip šv. Stanislovo bažnyčia (leidimas statybai gautas 1904 m. kovo 22 dieną), kuri turėjo tapti antra Panevėžio parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius,vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo didesnio noro tęsti statybą, nes 1919 metais buvo atgauta iš stačiatikių Pijorų bažnyčia.

1926 m. įkūrus Panevėžio vyskupiją, jos Katedra paskirta ši nebaigta statyti bažnyčia, suteikus jai Kristaus Karaliaus vardą. Statybos darbams vyskupas K. Paltarokas paskyrė 1000 litų asmeninių lėšų. Jis kreipėsi į tikinčiuosius dėl lėšų Katedros statybai. Tikintieji nebuvo pajėgūs daug aukoti. Į aukų rinkimą aktyviai įsijungė vyskupijos kunigai. Kada vyko statyba (1927-1929) užėjo ekonominės krizės metai. Nepaisant visų sunkumų statyba buvo sėkmingai baigta. Panevėžio Kristaus Karaliaus vienabokštė, modernizuotų neobaroko formų Katedra, turinti klasicizmo ir baroko bruožų, statyta 1908-1929 metais (architektas Romanas Steikūnas, civilinis inžinierius Aleksandras Gordevičius). Bažnyčios bokštus 1928 m. sukonstravo inžinierius Pranas Morkūnas. Jie buvo iš plieno ir betono. 1929 m. Juknevičius iš lauko ir vidaus nutinkavo, Petrikas įdėjo duris, Bartusevičius – grindis, Korsakas – geležines grotas. Apšvietimą tvarkė Seliokas.

Katedros statytojai: kanauninkas Jonas Maciejauskas, prelatas Jonas Grabys ir gimnazijos kapelionas Juozas Ruškys. Nuo 1928 m. statybai vadovavo prelatas Pranciškus Strakšas. Šią šventovę 1930 m. kovo 4 d., taigi vyskupijos globėjo Šv. Kazimiero dieną, pašventino prelatas Jonas Mačiulis – Maironis, o 1933 m. birželio 30 d. konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Konsekracija vyko Eucharistinio kongreso metu dar ne visiškai įrengtoje Katedroje. Kanauninkas Kazimieras Paltarokas buvo paskirtas pirmuoju Panevėžio vyskupu ir energingai ėmėsi baigiamojo darbo. Jo rūpesčiu baigta statyti ir įrengti Kristaus Karaliaus Katedra, įsteigta kapitula, kurija, katalikų veikimo centras, centrinė vyskupijos biblioteka, vila Berčiūnuose paliegusiems kunigams.

Katedros rūsiuose vyko slapti uždraustos jaunimo ateitininkų organizacijos susirinkimai. Kaip rašė tuometinė spauda, panevėžiečiai kalbėjo, kad ateitininkai rinkdavosi požemiuose kaip pirmieji krikščionys, kurie rinkdavosi slapta katakombose.

Panevėžio Katedros interjeras įrengtas 1930-1933 metais. Ąžuolinės altoriaus dalys pagamintos J. Rifesserio dirbtuvėje Tirolyje, pietų Italijoje. Didysis altorius – pirmojo Panevėžio vyskupo K. Paltaroko donacija Katedrai. Sostas ir kanauninkų stalės pagaminti Kaune. Toje pat Rifesserio dirbtuvėje pagamintos ir Kryžiaus kelio stotys. Pristatomas altorius – 28 metus klebonavusio mons. Juozapo Antanavičiaus projektas. Vargonai gotiški, iš Karaliaučiaus, statyti 1931 metais. Keturi varpai, irgi nulieti Vokietijoje. Sakyklos, kolonų puošybinės detalės sovietiniais metais padengtos tikru auksu. Dešinėje – šv. Pranciškaus altorius, vaizduojantis Apreiškimą, viršuje šv. Stanislovo paveikslas. Kairėje – Mergelės Marijos altorius, itališko stiliaus. Kryžius sakykloje – Vinco Svirskio darbo, Tėvo Stanislovo dovana. 1939 metais Katedra išdekoruota dailininko Povilo Puzino.

Pagrindinė katedros dekoro idėja, perduodama simboliais – Dievas ir Tėvynė. Panevėžio vyskupijos Katedroje yra ypač vertingų sakralinės dailės kūrinių, daugelis įtraukti į Lietuvos Respublikos (LR) kultūros vertybių sąrašą: altoriaus kupolo dengiama statula – skulptoriaus Juozo Zikaro Kristus Karalius. Netraukiama į kultūros paveldo registrą, nes pagaminta iš silpnos medžiagos – gipso;

apsidės skliaute yra tapytojo kilusio iš Raguvos Jono Mackevičiaus (1932 m.) sukurtas paveikslas šv. Kazimiero stebuklas prie Polocko 1518 m. Kūrinys restauruotas, išsiskiria savo dydžiu;

Katedros interjero lubas ir sienas dekoravo dailininkas Povilas Puzinas (1938 -1939 m.). Jo kūriniai, įtraukti į LR saugomų kultūros vertybių sąrašą – Sibilės ir Pranašai. Šie kūriniai yra Siksto koplyčioje esančių darbų kopijos. Teigiama, kad tai geriausios kopijos Europoje;

pati seniausia šv. Kazimiero statula (XVII a. pirmojo pusė, medis, dažyta), 1930 m. stovėjusi kriptos altoriuje – tarpinė tarp profesionalaus ir liaudies meno. Vyskupas Kazimieras Paltarokas ją rado Utenos bažnyčios varpinėje. Statula paauksuota ir restauruota sovietmečiu;

virš įėjimo į Katedros kriptą matyti vysk. Kazimiero Paltaroko biustas. Autorius P. Steponavičius, XX a. 6 deš., bronza. Originalas saugomas patalpose, rodoma tiktai kopija;

vysk. Kazimiero Paltaroko sostas (XX a. 4 deš.) – kol Paltarokas valdė vyskupiją, sostą puošė ir jo herbas;

paveikslas šv. Jurgis (XV a., autorius nežinomas) – Marijos altoriuje.

1997 m. Panevėžio vyskupijos Katedra įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pradėjus statyti šv. Stanislovo bažnyčią ir įkūrus antrąją parapiją, imta ieškoti vietos jos kapinėms. 1913 m. pavasarį kapinėms išmatuotas sklypas Ramygalos gatvės gale, netrukus ten atsirado pirmieji kapai. Žemę kapinėms sklypų savininkai perdavė nemokamai. Pirmasis šiose kapinėse 1914 m. palaidotas Sofijos pulko pulkininkas Robertas Banevičius.
Fotonuotraukose:
1. Panevėžio Katedros vidus. XX a. 4 deš. (titulinė)
2. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra. XX a. 4 deš. Fotografas J. Žitkus.
3. Dailininko J. Mackevičiaus paveikslas Panevėžio Katedroje. XX a. 4 deš.

Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotraukų rinkinio.

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.