Panevėžio miesto viešojo transporto užuomazgos

Panevėžio autotransportu 1953 m. rūpinosi Panevėžio autotransporto kontora (direktorius – M. Aizikovičius). Kasmet autotransporto kontoros mašinų parkas buvo papildomas keliomis naujomis transporto priemonėmis. Tai įgalino plėsti panevėžiečių pervežimo galimybes mieste ir už jo ribų. Autotransporto kontora numatė atidaryti naujas susisiekimo linijas su Krekenava, Pumpėnais, Raguva. Buvo planuota, kad šiomis susisiekimo linijomis kursuos krovinių taksi, o kitos dvi naujai gautos automašinos teiks patarnavimus įstaigoms ir individualiems užsakovams.

1953 m. numatyta įrengti užmiesčio autobusų stotį. 1956 m. numatyta statyti 100 automašinų garažą ir patogią keleivių stotį.

Keleivinių mašinų „šoferiai“ ir konduktoriai kas mėnesį viršydavo savo prisiimtus įsipareigojimus. Ypač giriamas buvo „šoferis“ Laucius, gabendavęs keleivius  maršrutu Panevėžys – Kaunas. Nuo jo neatsiliko ir keleivinės automašinos, kursuodavusios maršrutu Panevėžys – Šiauliai,  vairuotojas Povilionis. Stropiai prižiūrėjo jiems patikėtus sunkvežimius (krovinių taksi), taupė degalus ir tepalus vairuotojai Grigalevičius ir Lovaneckis.

1954 m. mūsų mieste žymiai išsiplėtė pramonės įmonės, padidėjo kultūrinių įstaigų ir mokyklų tinklas. Pats miestas taip pat didėjo ir plėtėsi. Cukraus fabriko rajone kūrėsi naujasis pramoninis Panevėžio miesto rajonas: jame buvo statomas didžiulis Panevėžio linų kombinatas, plėtėsi jau esančios įmonės. Dauguma įmonių darbuotojų gyveno atokiau nuo savo darboviečių, todėl vykdami į darbą sugaišdavo nemažai laiko. Iki  1953 m. mieste veikė tik viena keleivinio transporto linija –  maršrutu Stotis – Stetiškės. Šiuo maršrutu    kursavo tik vienas autobusas. Keleivis, atėjęs į autobuso stotelę,  nebuvo užtikrintas, kad,  pralaukęs  pusvalandį laiko autobuso, į jį tilps ir neteks keliauti  į darbą pėsčiomis. 1954 m. keleivių patogumui jau veikė trys susisiekimo linijos, kuriomis kursavo šeši keleiviniai autobusai. Kiekviename autobuse dirbo po  konduktorę, kuri pardavinėjo keleiviams bilietus.

Vasaros sezono metu buvo sudarytas reguliaraus susisiekimo su panevėžiečių pamėgtu kurortu Berčiūnuose grafikas. Organizacijoms, rengusioms ekskursijas po savo kraštą,  miesto autotransportas numatė „išskirti“ specialų keleivinį autobusą.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė Emilija Juškienė