Panevėžio statybos: kai gyvenamasis daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą

Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje)  Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai.

                      Netoli Cukraus fabriko, kur  sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti tušti žemės plotai,  jau dunksojo  nauji pastatai. Cukraus fabrikas, kurio sugriauti cechai buvo suremontuoti, pastatė  trijų aukštų namą  su „visais patogumais“, jame įrengė valgyklą, viešbutį komandiruotiems asmenims, praplėtė klubą fabriko dirbantiesiems.

                      Taip pat netoliese buvo pastatyti ir veikė keli „Raudonojo švyturio“ įmonės cechai, prie jų vėliau buvo statomi gyvenamieji namai darbininkams. Tuojau po karo buvo atstatyti sudegę Elevatorius ir Duonos kombinato pastatai. Artelė „Už taiką“ čia įsirengė lentpjūvę ir stalių cechus. Išaugo didelis pirminio linų apdirbimo fabriko pastatas. Buvo statomas didžiulis Baldų fabrikas, Muilo-aliejaus kombinato žaliavų sandėliai. Dirbančiųjų patogumui per visą šį rajoną „kursavo“ autobusai.

                      Antrasis pramoninis rajonas išsidriekė už viaduko.  Miesto Pramkombinatas čia pastatė metalo liejyklą; elektros energijos realizavimo kontora ir geležinkelių valdyba – gyvenamuosius namus savo dirbantiesiems.

                      Panevėžys, kadaise garsėjęs savo malūnais, po nacių okupacijos jų neteko: buvo sugriauti ir sudeginti. Malūnas Nr. 6 Kranto gatvėje buvo atstatytas ir praplėstas, išlikusios apdegusios malūno sienos Umergės gatvėje buvo panaudotos statant didžiulį siuvimo fabriką „Nevėžis“.

                      Tuomet pasisekė ir hidromelioratoriams:  buvo baigiami statyti Hidromelioracijos technikumo rūmai, kurių naudingas plotas siekė 4 337 kvadratinius metrus. Naujuose rūmuose buvo įrengta puošni salė, vandentiekis. Prie technikumo buvo pastatyti bendrabutis moksleiviams bei gyvenamieji namai dėstytojams, įrengtas sporto stadionas. Pažymėtina, kad ši mokykla, buvo statoma toje vietoje, kur tarpukariu, buvo planuota statyti kunigų seminariją.

                      Panevėžiečių gyvenamiesiems namams statyti buvo skiriamas nemažas dėmesys. Atskiri rajonai, išplanuoti individualiai statybai, iš projektų popieriuje virto realybe. Pionierių aikštė, Palangos, Nidos, Nekrasovo, K. Petrausko, K. Montvilos ir kitos gatvės, Puškino bulvaras – buvo nauji adresai, kur guvūs laiškanešiai kasdien nešiojo  laikraščius ir laiškus naujiems šių gatvių gyventojams.

                Mūriniai ir mediniai nameliai išsirikiuodavo ne tik naujose  bet ir senosiose gatvėse. Jų po karo buvo pastatyta apie 700. Kaip teigė tuometinė miesto valdžia,  namus statėsi  paprasti darbo žmonės: geležinkeliečiai, artelių darbininkai, mokytojai, „šoferiai“, valstybės tarnautojai – nemokamai paskiriamų individualiai statybai žemės sklypų (kurių laukti tekdavo metų metus) ir komunalinio banko teikiamų paskolų dėka pasistatyti nuosavą namelį pasidarė prieinama (?!) kiekvienai to siekiančiai šeimai.

                      Gyvenamojo ploto padidinimu rūpinosi ir komunalinių butų ūkio valdyba. Eksploatacijon buvo  priimta 60 komunalinių rekonstruotų, suremontuotų ir naujų pastatų, kurių bendras plotas sudarė 11 000 kvadratinių metrų  Jų tarpe buvo keli dideli mūriniai namai Ukmergės gatvėje. Mėsos kombinato dirbantiesiems namas buvo pastatytas griuvėsių vietoje Gogolio gatvėje. (Laukiančiųjų šių butų sąrašuose nusidriekdavo ilgiausios, metų metus besitęsiančios eilės.)

                      Gerinant miesto architektūrinį ansamblį, kai kuriems namams buvo pristatyti antri ir treti aukštai.  Mieste buvo vykdomos ir didelių gyvenamųjų namų statybos: Ramygalos g. statomi trijų aukštų namai su 21 butu ir dviem didžiulėmis parduotuvėmis, Agronomijos g. trys gyvenamieji namai po 16 butų ir parduotuvėmis, Kranto gatvėje – 2 namai po 16 butų.

                      XX a. 6 deš. viduryje  Panevėžio mieste puikavosi  didžiuliai Lenino ir  Stalino paminklai, o praplėstame miesto sode dar tryško fontanas, po medžių šakomis  baltavo dekoratyvinės skulptūros.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: