Panevėžio viščiukų peryklos pastatas. 20 a. 4 deš.
Panevėžio viščiukų perykla
Panevėžio kraštas buvo garsus visoje Lietuvoje savo žemės ūkiu. Viščiukų perykla buvo įsteigta smulkiųjų gyvulių augintojų draugijos. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Parėmė tą veiklą ir Žemės ūkio Rūmai. Panevėžio apskrityje buvo daugiausiai paukštynų Lietuvoje. Jie sudarė apie 20 procentų Lietuvos paukštynų. Viščiukų peryklos įsteigimo pradžia laikoma 1933 metų kovo 23 diena. Iš pradžių buvo tik mažas sukrypęs namelis. Pradžioje buvo tik vienas inkubatorius. Jame galima buvo sutalpinti 6000 kiaušinių. Bet labai greitai veikla plėtėsi. Plėtrai buvo reikalingos ir didesnės patalpos. 1934 metais išperėta viščiukų – 5412, 1935 metais -12.330, 1936 metais – 28 tūkst., 1937 metais – 50 tūkst., 1938 m. – 104.744, 1939 metais- 123 tūkst., 1940 metais- 188.91, 1941 m. – 79 tūkst.
Plečiantis įmonei patalpos buvo nuomuojamos. 1936 metais Prancūzijoje buvo nupirktas modernus inkubatorius. Jame buvo galima sutalpinti 15 tūkst. kiaušinių.1936 metų pavasarį išperinta 28 tūkst. viščiukų. Kiaušiniai buvo gabenami iš Danijos ir Prancūzijos. Daugiausiai juos pirkdavo Panevėžio apskrities ūkininkai, bet buvo pareikalavimas ir iš kitų apskričių. 1937 metais buvo gauta kiaušinių iš geriausių Anglijos peryklų.
1938 metais perykla įsigijo 2 hektarus žemės Plūkių kaimo teritorijoje ir pastatyta naujos patalpos. Jos buvo netoli geležinkelio stoties. Leidimas statyboms gautas 1938 metų lapkričio 23 dieną. 1939 metų vasarą pilnai baigti naujos peryklos įrengimo darbai. Pastatas pastatytas modernus. Statyba kainavo apie 100 tūkst. litų. Perykloje buvo 7 dideli inkubatoriai. Kiaušiniai keliavo į inkubatorius. Kiaušiniai buvo gabenami net iš Anglijos. Jie buvo šildomi elektra. Jie buvo gabenami iš geriausių Europos paukštynų. Kiaušiniai ten buvo vartomi automatiškai. Per 21 parą išsirisdavo tūkstančiai viščiukų. Jie būdavo net judresni negu vištos perėti. Jie buvo dedami į dėžes ir gabenami į geležinkelio stotį. Pirkėjai gaudavo vienos dienos viščiukus. 1939 metais buvo laikoma 214 vištų. Į dieną jos dėdavo apie 145-150 kiaušinių. 1939 metais peryklai pradėjo vadovauti patyręs inžinierius ir agronomas V. Mickus. Jis paukštininkystės mokslus baigė Prancūzijoje. Praktiką atlikdavo jauni specialistas agronomai.
1940 metais jau buvo 8 inkubatoriai. Mažiausiame tilpo 6000 kiaušinių, o didžiausiame 16 tūkst. Panevėžio viščiukų perykla buvo didžiausia Pabaltijyje. Savo veiklą ji pakankamai sėkmingai vystė ir karo metais. 1942 metais išperėta – 103.681 tūkst., 1943 metais – 128.193 tūkst. viščiukų.
Nuotrauka iš V. Višniausko kolekcijos
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!