Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda

Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 metais. Ji įrašyta į 1900 – 1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje.

Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda buvo surengta 1925 m. birželio 6 – 20 d. Ji vyko Panevėžio1-oje pradžios mokykloje Marijos gatvėje (dabar A. Smetonos g. 2). Išleistas parodos katalogas neišliko, arba jo saugojimo vieta nežinoma.

Pagrindinis šaltinis apie pirmąją Panevėžio meno mėgėjų kuopelės parodą yra to meto „Panevėžio balsas“. Jame įdėti du reklaminiai skelbimai, iš kurių sužinome kada paroda vyko ir kas iš dailininkų joje dalyvavo. Laikraštyje pateikiamos ir dvi recenzijos apie parodoje eksponuotus dailės kūrinius.

Informacijos apie parodos organizatorius pateikiama labai nedaug. Kvietimą dalyvauti parodoje ir vėliau pateiktą parodos apyskaitą pasirašė parodos komisija. Kas įėjo į komisiją jokių žinių nėra.

Nurodoma tik, kad norintys dalyvauti parodoje savo darbus turi sunešti į Antano Kazanavičiaus butą. Tačiau laikraščiui pristatant 1926 metais surengtą antrąją šios meno mėgėjų kuopelės parodą, randame parašyta, kad jos iniciatorius ir rengėjas yra Antanas Kazanavičius.

Tikėtina, kad 1925 metais Panevėžio meno mėgėjus į kuopelę subūrė ir pirmąją jos parodą organizavo taip pat jis. Antanas Kazanavičius tuo metu dirbo Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelių rusų klasių piešimo mokytoju.

Panevėžio 1-oje pradžios mokykloje surengta pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda užėmė tris didžiulius kambarius ir pasižymėjo paveikslų gausa ir įvairove. Joje buvo eksponuojami jaunesnių ir jau į kūrybos pasaulį įžengusių dailininkų darbai. Čia paišybai savo sukurtus gėlių ir vaisių gipsinius modelius eksponavo ir skulptorius Juozas Zikaras.

„Panevėžio balse“ pateiktose parodos recenzijose puikiai įvertinti Aldonos ir Antano Kazanavičių aliejiniais dažais tapyti Krymo ir Lietuvos gamtos peizažai, Alfonso Sklėriaus akvarele lieti Panevėžio apylinkių vaizdai, lengvi ir grakštūs Juozo Kaminsko grafikos darbai.

Neliko nepastebėti Salamono Feigenzono tušu piešti kūriniai, jauno, bet daug vilties teikiančio Balio Šliterio piešiniai sepija, tempera ir anglimi. Kiti jauni dailininkai J. Klišius ir K. Urbas savo darbų pateikė nedaug. Bet ir iš jų pažymėti įdomūs ir natūralizmu dvelkiantys J. Klišiaus paveikslai „Savitiškio malūnas“, Plukiai“.

Kaip matyti iš laikraščio, pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo. Buvo rašoma, kad nuo dabar Panevėžys tapo žinomas ne vien muzikos menu, bet ir daile. Šios meno mėgėjų kuopelės 1926 metais surengta antroji paroda užėmė tos pačios mokyklos jau ne tris, bet keturis didžiulius kambarius.

Iš tikrųjų tuo metu meninis gyvenimas Panevėžyje buvo suaktyvėjęs. Čia gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, kur jis dirbo piešimo mokytoju, veikė dailės studija, buvo organizuojamos mokinių darbų parodos. Meno kuopos susirinkimuose bei miesto visuomenei jis skaitė paskaitas dailės ir estetikos klausimais. Juozas Zikaras kartu su tapytoju Antanu Žmuidzinavičiumi 1927 metais Panevėžyje surengė pirmąją profesionaliosios dailės parodą.

Iš Panevėžio išvykus Antanui Kazanavičiui, o 1928 metais ir Juozui Zikarui, nuoseklesnės meninio gyvenimo tradicijos Panevėžyje nesusiklostė. Nors čia įvairiu laiku gyveno ir kūrė dailininkai Juozas Kaminskas, Vytautas Kairiūkštis, Povilas Puzinas, skulptorius Bernardas Bučas, buvo nemažai vietinių inteligentų bei daile besidominčios jaunuomenės.

Dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės tvirtinimu meninis gyvenimas tarpukario Panevėžyje liko fragmentiškas, nes nebuvo parodų organizavimu, publikos ugdymu suinteresuoto spiritus movens. Panevėžio muziejus netapo meninio gyvenimo židiniu, kaip buvo Šiauliuose ir Telšiuose, kur muziejų vadovai rūpinosi ne tik muziejiniu palikimu, bet ir to meto Lietuvos meno parodomis, suinteresuota publika.

Nuotraukose:

1. Panevėžio meno mėgėjų kuopelės parodos reklaminis skelbimas laikraštyje „Panevėžio balsas“, 1925, birželio 11.
2. Aldona ir Antanas Kazanavičiai prie savo paveikslų, XX a. 3 dešimtmetis. Iš A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus fondų.
3. Buvusi Panevėžio 1-oji pradžios mokykla, A. Smetonos g. 2. Pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.