Statybos batalionų formavimas Panevėžyje 1943 metais

Nacistinė Vokietija vis labiau susidūrė su sunkumais karo frontuose. Buvo ieškoma rezervų okupuotuose kraštuose. 1943 metais SS legioną bandyta suorganizuoti ir Lietuvoje, bet tai baigėsi nesekme. 1943 metais nacių valdžia kovo mėnesį pradėjo organizuoti Lietuvos teritorijoje inžinerijos statybos batalionus. Už jų organizavimą buvo atsakingas vokiečių generolas majoras Emilis Justas- vokiečių karinis komendantas Lietuvoje. Jie turėjo priklausyti vokiečių kariuomenei.

Jų pagrindinis uždavinys buvo statyti įtvirtinimus užnugaryje. Jie turėjo dėvėti vokiečių karinę uniformą. Buvo paskelbta karininkų ir karių mobilizacija į šiuos batalionus. Panevėžyje sėkmingiausiai vyko vyrų mobilizacija. Užsiregistravo apie 50 procentų vyrų. Panevėžio kraštas išsiskyrė tuo, kad čia buvo suorganizuoti 3 batalionai. Pirmas suorganizuotas 1943 metų gegužės mėnesį. Kariai surinkti iš Panevėžio miesto ir artimų apylinkių. Vadu paskirtas pulkininkas leitenantas Vl. Strimas – Strimavičius. Vėliau šio bataliono vadu paskirtas majoras A. Milaševičius. Panevėžyje suorganizuotos išleistuvės. Juose dalyvavo ir miesto burmistras Karolis Reisonas.

1943 metų birželio mėnesį Panevėžyje suorganizuotas dar vienas statybos batalionas. Tai buvo jau ketvirtas suformuotas statybos batalionas Lietuvos teritorijoje. Bataliono vadu paskirtas majorasJ. Černius. Birželio 8 dieną suorganizuotos iškilmingos šio bataliono išleistuvės Laisvės aikštėje. Išliko tų išlydėtuvių filmuoti kadrai. Batalione buvo keturios kuopos. Uniforma buvo vokiška. Bataliono kariai buvo išsiųsti į okupuotas Vokietijos teritorijas pagrinde į Rusiją ir Baltarusiją. Jiems buvo išduoti ginklai, bet faktiškai jų nenaudojo. Ginklai buvo skirti galimiems susirėmimams su raudonaisias partizanais, kurie veikė tose teritorijose.

Atlyginimas kariams reguliariai nebuvo mokamas, o pagal buvusių eilinių karių atsiminimus turėdavo pinigų ką išlošdavo kortomis iš vokiečių karių. Jie dirbo įvairius darbus: kasė apkasus, kirto miškus, tiesė kelius ir kitus įvairius darbus. Dirbdavo ir sekmadieniais. Buvo varomi ir karinių apmokymų. Kariai gyveno buvusių vietinių gyventojų užimtuose namuose. Majoro J. Černiaus vadovaujamas batalionas paskutinius mėnesius skaičiavo Vitebsko krašte.

1943 metais rugpjūčio 4 dieną Panevėžyje suformuotas 5 batalionas . Jo vadu paskirtas majoras St. Nagrodskis. Šis batalionas nebuvo pilnai sukomplektuotas ir batalione buvo tik 2 ar 3 kuopos, kai kituose batalionuose buvo 4 kuopos.

Atsidūrę savo dislokacijos vietose kariai buvo varomi į darbus po 12 valandų. Juos prižiūrėdavo vokiečiai. Dėl sudėtingų sąlygų kildavo nepasitenkinimas. Statybos batalionuose buvo nemažai ir dezertyravimo atvejų. Su vietiniais gyventojais santykiai buvo gana geri. Jie kartu dirbdavo kai kuriuose darbuose. Batalionai keisdavo savo dislokacijos vietas ir 1944 metų pradžioje grąžinti į Lietuvą ir iki vasaros faktiškai išformuojami. Grįžus sovietinei valdžiai šių batalionų kariai buvo persekiojami.

Fotonuotraukoje: Statybos bataliono išlydėtuvės Panevėžyje 1943 metais birželio mėnesį.