Su nusilpusia klausa – tarsi su sudužusiais automobilio veidrodėliais

Ar kada nors teko vairuoti automobilį su sudužusiu galinio vaizdo veidrodėliu? Atrodo, tai tik viena maža viso automobilio detalė, tačiau nelauktas jos funkcionalumo pažeidimas sukelia nesaugumo jausmą, įtampą, nerimą, nuovargį, važiuojate atsargiai ir skubate rasti meistrą, kuris kuo greičiau pakeistų veidrodėlio stiklą. Lygiai tokie pat jausmai lydi ir tuos, kurie susiduria su nusilpusia klausa. Vienintelis skirtumas tarp šių situacijų yra tas, kad klausos sutrikimą pastebėję žmonės neskuba ieškoti pagalbos ir delsia kreiptis į specialistus net 7-10 metų.

Gegužę „Geros klausos mėnesį“ minintis klausos centras „Audiomedika“ dalinasi 3 svarbiausiomis priežastimis, kodėl verta nedelsti pasitikrinti klausą.

Sklandesnis bendravimas ir artimesnis ryšys

Klausos sutrikimai – trečia pagal dažnumą sveikatos problema po artrito ir širdies ligų. Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, tik 1 iš 20 žmonių skuba ieškoti pagalbos. Paprastai delsiama apie 10 metų, kol pagaliau išdrįstama pasitikrinti klausą ir imtis veiksmų.

Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika sako, kad žmonių delsimą dažniausiai lemia labai paprastos priežastys.

„Palaipsniui silpstanti klausa kuria iliuziją, kad situacija šiandien nėra žymiai blogesnė nei vakar. Tai verčia žmones atidėlioti klausos patikrinimą. Tačiau pati svarbiausia priežastis – baimė, kad tyrimas patvirtins įtarimus, teks nešioti klausos aparatus, kuriuos visi pastebės“, – delsimo priežastimis dalinosi D. Charsika.

Vis dėlto specialistė įsitikinusi, kad aplinkiniai dažniau pastebi ne klausos aparatus, o nusilpusią klausą. Modernūs klausos aparatai yra maži ir beveik nepastebimi, tačiau geba išryškinti pašnekovo kalbą, slopina foninius triukšmus ir suteikia galimybę kokybiškai bendrauti tiek gyvai, tiek naudojantis išmaniaisiais įrenginiais.

„Mes kuriame ryšį bendraudami – kalbėdami ir klausydamiesi. Pradėjus silpti klausai, nebegalime kokybiškai klausytis, nes nebegirdime tam tikrų garsų. Ima lietis žodžiai, kalba tampa sunkiau suprantama. Neretai mūsų pacientai sako, kad girdi gerai, bet nebesupranta kalbos, todėl spręsdami klausos problemas, jūs pirmiausia neprarandate svarbiausio įrankio, kuris leidžia palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis. Tas įrankis yra bendravimas“, – tvirtino D. Charsika.

Pasitikėjimas savimi ir turtingesnės patirtys

Sudužus automobilio veidrodėliui jūs galite rinktis iš 3 sprendimų: visiškai atsisakyti išvykų automobiliu ir sustabdyti įprastą ritmą, ignoruoti sudužusį veidrodėlį ir nesaugiai vairuoti jaučiant nuolatinę įtampą, ar tiesiog pakeisti sudužusį stiklą ir drąsiai judėti į priekį.

Kaip ir sudužęs veidrodėlis, taip ir sutrikusi klausa apriboja mėgstamas veiklas, bendravimą, profesinius interesus ir siekius, tačiau visada yra tie patys trys sprendimų keliai.

„Išdrįsusių pasitikrinti klausą ir klausos aparatus pradėjusių nešioti žmonių pasakojimuose atsiranda žodis „vėl“ – jie vėl drąsiai bendrauja, nebijodami ko nors nesuprasti, vėl ilgai kalbasi telefonu, vėl dalyvauja renginiuose“, – dalinosi patirtimi klausos protezavimo specialistė D. Charsika.

Pasak „Audiomedika“ specialistės, susigrąžinta galimybė girdėti įprastus garsus kartu grąžina pasitikėjimą savimi, o labiau pasitikėdami savimi žmonės produktyviau dirba, aktyviau leidžia laisvalaikį, lengviau siekia tikslų ir išnaudoja galimybes.

Mažesnė fizinių negalavimų ir ligų tikimybė

Nesprendžiami klausos sutrikimai gali turėti neigiamų pasekmių ne tik socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai, bet ir fizinei sveikatai.

„Tai lyg užburtas ratas, kuris nesustoja suktis. Bandydamas išgirsti žmogus deda daug pastangų, o pastangos labai vargina tiek emociškai, tiek fiziškai. Nuolatinis nuovargis gali lemti stresą, galvos skausmus, atminties, susikaupimo problemas“, – dalinosi D. Charsika.

Moksliniai tyrimai taip pat įrodė, kad atidėliodami spręsti klausos sutrikimus žmonės labiau rizikuoja susirgti demencija. Netgi lengvas klausos nusilpimas padidina demencijos riziką 2 kartus, o sunkus nusilpimas – net 5 kartus. Nesprendžiami klausos sutrikimai taip pat turi ryšį su Alzhaimerio liga.

„Laikas ir sveikata yra brangiausia, ką mes turime. Ne veltui klausos aparatus pradėję nešioti žmonės dažnai sako, kad gailisi vienintelio dalyko – kodėl taip ilgai delsė“, – tvirtino klausos protezavimo specialistė.

Minėdamas „Geros klausos mėnesį“ „Audiomedika“ klausos centras ragina neleisti klausos sutrikimams atimti gyvenimo džiaugsmų ir kviečia NEMOKAMAI pasitikrinti klausą visą gegužę. Daugiau informacijos: https://www.audiomedika.lt/geguze-geros-klausos-menuo/