Švietimas Panevėžyje 1918-1940 metais

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. Jos buvo nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla.

Nuo 1919 metų ji buvo nuomuojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr.26. Tai buvo Br. Kusinskio privatus medinis namas. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėju buvo Juozas Balčiūnas. Postūmis statyboms tai buvo 1920 metais sukurtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Jis formavo statybų gaires visoje Lietuvoje. Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir statyboms Panevėžio mieste. Deja iš pradžių viskam labai trūko lėšų. 1922 metais pradėta naujos mokyklos statyba. Buvo statoma 6 komplektų pradžios mokykla. Mokyklai vieta parinkta Marijos ir Klaipėdos gatvių kampe. Mokyklos statyba labai rūpinosi Panevėžio miesto burmistras Bronius Adomulis. Pirmas žymesnis pastatas tai pradinė mokykla Nr. 1 Marijos gatvėje pastatyta 1923 metų pabaigoje. Šios mokyklos projekto autorius miesto inžinierius M. Stanevičius. Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis labiau populiarus. 1928 metais Panevėžio mieste ir iki 1931 metų Panevėžio apskrityje tapo privalomas. Kai kurios mokyklos iš viso neturėjo savo patalpų. Patalpas reikėjo nuomotis. Gerų patalpų mokykloms labai trūko.1932 metais atidaryta pradžios mokykla Nr.4 Nevėžio gatvėje. Ypač prastose sąlygose dirbo pradžios mokykla Nr.3. 1935 metais Ukmergės gatvėje pastatytas pats moderniausias pradinės mokyklos Nr3 pastatas Panevėžio mieste pagal statybos inžinieriaus Antano Gargaso projektą. Toje vietoje buvęs arklių turgus iškeltas į Margių gatvę. Mokykla pašventinta 1935 m. gruodžio 7 dieną. Statyba kainavo 253 tūkst. litų. Atidarymo iškilmėse dalyvavo vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas ir švietimo ministerijos atstovas. Nuo 1936 metų buvo įvestos 6 skyrių pradžios mokyklos. 1938 metais pagal statybos inžinieriaus A. Gargaso projektą pastatyta pradžios mokykla Danutės gatvėje. Ji tapo pradžios mokykla Nr.1. Statyba kainavo 180-190 tūkst. litų. 1940 metais užbaigta ir pradžios mokyklos Nr.2 statyba Maironio gatvėje.

Nuo 1915 metų spalio 1 dienos veikė Panevėžyje pirmoji Lietuvoje lietuvių kalba dėstoma gimnazija. Ją baigė daug garsių Lietuvos žmonių. Joje mokytojais dirbo G. Petkevičaitė – Bitė, Juozas Zikaras , Mykolas Karka ir kiti visai Lietuvai žinomi žmonės. Iki 1932 metų gimnazijoje atskirai buvo berniukų ir mergaičių klasės. Ypač gimnaziją išgarsino Meno kuopa. Dalis pabėgėlių, grižusių į Panevėžio miestą 1918 metų pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusų kalba. Rusų kalba jų vaikai mokėsi carinės Rusijos mokyklose. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė atidaryti prie veikiančių valstybinių gimnazijų paraleles klases rusų kalba. Čia mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 metų sausio mėnesį. 1919 metų pabaigoje Panevėžio valstybinėje gimnazijoje paralelinėse klasėse mokėsi 276 mokiniai. Pirmuoju direktoriumi tapo Petras Šernas. Iki 1925 metų paralelėms klasėms vadovavo atskiras direktorius. 1925 metais įvesta bendra administracija su valstybine gimnazija, bet greitai paralelėms klasėms buvo paskirtas naujas direktorius. Gimnazijos direktoriais buvo P. Šernas, žinomi lietuvių visuomenės veikėjai Jonas Yčas, Konstantinas Šakenis, žinomas kalbininkas Juozas Balčikonis. Paskutiniu direktoriumi buvo žinomas istorikas ir vadovėlių autorius Karolis Kliuksinas. Belikus labai mažam mokinių skaičiui, Panevėžio valstybinėje gimnazijoje paralelinių klasių veikla buvo sustabdyta. 1928/29 metais mokykla nustojo veikti.

1933 metais vasario 18 dieną kunigas J. Žitkevičius pašventino naujai pastatytus Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmus. Dabar mergaitės mokėsi atskirai nuo berniukų. Projektą paruošė žinomas architektas Vytautas Landsbergis.

Didelis Mykolo Konkulevičiaus darbas miškų technikų mokyklos įkūrimas Panevėžyje. Ši mokykla įkurta 1921 metų gegužės 1 dieną. Ji ruošė miškų ūkiui reikalingus specialistus. Iš pradžių Kursuose mokslas tęsėsi 8 mėnesius. Jį sudarė 6 mėnesiai teorijos ir 2 mėnesiai praktikos. Priimami baigę ne mažiau kaip 6 gimnazijos klases. Baigusiems 4 ar 5 gimnazijos klases buvo rengiami papildomi egzaminai. Vasaros atostogų metu būdavo būsimųjų miškininkų praktika. Pirmąją laidą baigė 27 mokiniai. Baigę labai gerais pažymiais įgydavo I laipsnio miškų techniko teises. Keturiolika iš baigusiųjų dirbo miškų technikais ir taksatoriais. 1923 metais Kursai tapo pilnateise Panevėžio miškų technikų mokykla. Dabar mokslas trukdavo jau pilnus metus. Nuo 1924 metų mokslas truko 2 metus. Pirmieji Lietuvos miškotvarkininkai ir buvo Panevėžio mokyklos moksleiviai. Mokykla veikė iki 1926 metų liepos 1 dienos.

Panevėžyje mokytojų seminarija įsteigiama 1919 m. liepos 1 d. Kartais įsteigimo data nurodoma birželio 13 dieną, nes tą dieną seminarijos direktoriumi paskiriamas žinomas lituanistas Juozas Balčikonis. Seminarija kūrėsi nuomojamose patalpose Marijos gatvėje. Iš pradžių stojo neturtingų miestiečių ir kaimiečių vaikai, nes mokslas buvo nemokamas. Stodavo 14–16 metų, bet vienas kitas buvo sulaukęs ir 30 metų. Panevėžyje seminarijos kūrimosi reikalais užsiėmė lituanistas Juozas Balčikonis. 1936 m. paskutinę laidą baigė 29 seminaristės. 1936 m. seminarija galutinai likviduojama. Trumpą laiką Panevėžyje 1918-1919 metais veikė kunigo Juozapo Stakausko ir muziko Vlado Paulausko įkurta muzikos mokykla.

1927 metais gegužės 24 dieną Skaistakalnio dvaro patalpose atidaryta vidurinė berniukų amatų mokykla. 1936 metais jie galutinai persikėlė į buvusios Panevėžio mokytojų seminarijos patalpas. 1927metais spalio 3 dieną Panevėžyje pradėjo darbą Lietuvos švietimo draugijos dvimetė mergaičių amatų mokykla, rengusi amatininkes ir šeimininkes. Mokyklą įkūrė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos seserys, kurioms vadovavo vienuolių bendruomenės sesuo Margarita Rimkevičaitė. Pirmąja mokyklos direktore paskirta Eleonora Porvanieckaitė. Buvo priimamos merginos nuo 14 metų amžiaus, baigusios pradžios mokyklą. Nuo 1928 m. rudens, be įprastų bendrojo lavinimo dalykų, buvo mokoma specialiųjų dalykų: sukirpimo, siuvimo, audimo, nėrimo, knygrišystės, rankdarbių, bažnytinių rūbų puošybos, skalbimo, virimo, kepimo, konservavimo, tvarkos bei maisto laikymo. Pradėti dėstyti su žemės ūkiu susiję dalykai: daržininkystė, sodininkystė, bitininkystė, pieninkystė, gyvulininkystė bei paukštininkystė. Mokykla turėjo geras galimybes praktiniam lavinimui: sodą su šiltnamiais ir bitynu, pieninę, kitus ūkinius ir buitinius pastatus. Mokykla turėjo valstybinės mokyklos teises. 1935 metais pradėtas, o 1936 metais baigtas statyti didelis Panevėžio mergaičių amatų – ruošos mokyklos priestatas. Mokykla pašventinta 1936 metų lapkričio 22 dieną.

Mieste veikė ir tautinių mažumų mokyklos. Iki 1930 metų veikė rusų pradinė mokykla. Ji prijungta prie pirmos pradinės. Veikė lenkų pradinės mokyklos ir nuo 1919 vasario 7 dienos veikė lenkų gimnazija. Stiprias pozicijas mieste turėjo žydų bendruomenė. Veikė kelios žydų pradinės mokyklos. Jos keitė adresus. Buvo Ramygalos, Sodų gatvėje. Nuo 1920 metų veikė žydų gimnazija, nuo 1925 metų žydų vidurinė mokykla. 1928 metais savo veiklą pradėjo žydų mergaičių gimnazija. Žydų vidurinė mokykla uždaryta 1935 metais.

Panevėžio mieste Respublikos laikais nebuvo valstybinių vaikų darželių. Jų tinklą koordinavo privačios organizacijos. Du vaikų darželius 4 dešimtmečio pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius pagrinde rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 metų kovo mėnesio. Šie darželiai buvo skirti biednuomenės vaikams. Juos lankė darbininkų vaikai. 1935 metų duomenimis pirmaisis šios draugijos darželis įkurtas 1931 metų birželio 1 dieną. Šv. Vincento ir Paulo draugija išlaikė vaikų lopšelį Tiškevičiaus aikštėje. Šis lopšelis veikė nuo 1920 metų. 1927 metais jo valdymą perėmė Šv. Vincento ir Paulo draugija. Iki 1937 metų šį lopšelį lankė 514 kūdikių. Lopšelyje kai kurie vaikai buvo visai našlaičiai. Kai kurių motinos sėdėjo kalėjime. Dalis kūdikių buvo palikti tėvų. Draugijos lėšas gaudavo iš rėmėjų. Dalį lėšų skirdavo draugijoms ir miesto savivaldybė.

1930 metais Šv. Vincento ir Paulo draugijos atidarytas vaikų darželis Varnaičių gatvėje. 1933 metais spalio- lapkričio mėnesį jis perkeltas į Šiaulių gatvę. 1933 metais lapkričio 26 dieną iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos. 1933 metais lapkričio 26 dieną pašventintas vaikų darželio naujas pastatas adresu Šiaulių gatvė Nr.13. Šis gražus medinis pastatas pastatytas Šv. Vincento ir Paulo draugijos iniciatyva.

1933-1935 metaisPanevėžyje veikė vaikų darželis inteligentų vaikams. 1939 metais Panevėžyje buvo 2 Lietuvos vaiko draugijos darželiai Senamiesčio ir Pušaloto gatvėse.

1939 metais Panevėžyje spalio- lapkričio mėnesį įsteigtas Senamiesčio parapijos iniciatyva katalikų vaikams darželis.

Panevėžyje nemažai buvo ir kitų tautų. Prie žydų ,, Javnės“ gimnazijos buvo atidarytas vaikų darželis. Nepriklausomybės pradžioje veikė ir vokiečių vaikų darželis.

1939 metais Panevėžyje veikė iš Klaipėdos atkeltas pedagoginis institutas.