Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais

Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 metais Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas. Buvo vystomas ir gimnazijų, aukštujų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas.

1940 metais prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami sovietinei valdžiai netinkami mokytojai. Kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje.

1941 metų birželį vienus okupantus pakeitė kiti. Panevėžyje įsitvirtino nacių okupacinė valdžia. Lietuvos teritorijoje vietoj švietimo ministerijos įkurta Švietimo Vadyba. Jai vadovauti paskirtas P. Germantas.

Nepaisant sudėtingų sąlygų mokslo metai Panevėžyje prasidėjo rugsėjo 15 dieną. Pirmaisiais mokslo metais mokomąsi pagal 1936 metų programas. Panevėžyje nebebuvo ir kelių mokyklų. Mokslas tapo mokamas, bet mokestis nebuvo didelis. Į mokyklas sugrąžintas tikybos mokymas. Kunigas T. Narbutas paskirtas kapelionu į Panevėžio mergaičių gimnaziją. Tarp disciplinų neliko SSRS istorijos ir SSRS Konstitucijos. Žymiai daugiau dėmesio pradėta kreipti vokiečių kalbai. 1942 metais įvedami nauji mokinių vertinimo kriterijai: drausmės,tvarkos ir darbštumo. Kas gaudavo iš tų dalykų nepatenkinamą pažymį nebuvo keliamas į sekančią klasę. Gimnazijose pamokos tęsėsi 30 minučių. Panevėžio berniukų gimnazijai vadovavo Petras Butėnas. Jo pavaduotoju dirbo Jonas Dičius. Jis dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Karui užsitęsus berniukų gimnazijoje vis dažniau pradėjo lankytis vokiečių valdžios atstovai ir kviesdavo stoti į Reicho darbo tarnybą. Gimnazijoje įsteigtos pedagoginės klasės. Jose dėstomas sutrumpintas mokytojų seminarijos kursas. Karo metais susidurta su pedagogų trūkumu. 1942 metais mokytojams uždrausta pasitraukti iš darbo. Nelengvas dienas pergyveno ir mergaičių gimnazija. Direktore dirbo matematikė Muralytė. Nuo 1943 metų gimnazijos patalpos buvo užimtos vokiečių karo ligoninės. Tada mergaitės mokėsi amatų mokykloje, Petraškevičiaus viloje ir kitose patalpose. Pradinės mokyklos mažiau nukentėjo.

Kartu buvo pradėti organizuoti vokiečių kalbos kursai. Jie buvo organizuojami mokytojams ir kitiems tarnautojams ir inteligentams. Daugiausiai kursai vyko 1942 metų vasarą. Liepos mėnesį buvo organizuoti dideli vokiečių kalbos kursai Panevėžio apskrities mokytojams.

Be gimnazijų Panevėžyje veikė ir amatų mokyklos. Nacių valdžia skatino amatų mokyklų veiklą, nes pagal juos okupuotiems kraštams užtenka amatų mokyklų žinių. Pirmoje amatų mokykloje mokėsi berniukai. Čia veikė 4 skyriai: metalo apdirbimo, elektrotechnikos, medžio apdirbimo ir statybos. Nuo 1944 metų sausio šioje amatų mokykloje atidaryta nauji skyriai: mėsininkų ir dešrininkų ir malūnininkų skyrius. Panevėžio I amatų mokykloje mokiniams 1942 metais buvo mokama 25 reichsmarkių stipendija. Mokslas truko 3 metus. Priimami ne jaunesni negu 14 metų. Amatų mokykloje Nr.2 mokėsi mergaitės. Čia buvo 5 skyriai: namų ruošos, audimo,mezgimo, moterų drabužių siuvimo, vyrų drabužių siuvimo. Priimama irgi buvo mergaitės nuo 14 metų. Taip pat buvo mokama stipendija. Kartu su amatų mokyklomis Panevėžyje veikė ir Prekybos mokykla. Čia veikė dramos būrelis. Panevėžys išsiskyrė iš kitų Lietuvos miestų, kad čia veikė vieninteliai Lietuvoje Muzikos Kursai. Jie dirbo ypač sunkiomis sąlygomis. Jie net 7 kartus buvo kilnojami iš vienos vietos į kitą, bet vokiečiai jų visgi neuždarė. Be šių mokyklų Panevėžyje veikė ir pradinės mokyklos. Vėliau vietoj 4 skyrių padaryta 5 skyrių pradinės mokyklos.

Karui tęsiantis mokyklų padėtis sunkėjo. Jos buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą, dirbo keliomis pamainomis.

1943 metais vietinių entuziastų iniciatyva Panevėžyje steigiamas suaugusių institutas. Jis pradėjo veikti spalio mėnesį. Stojamieji egzaminai vyko spalio 18 dieną. Jie veikė iki 1944 metų vasaros. Tai faktiškai pereinamoji mokykla iš specialiosios į aukštąją.

Nepaisant sunkių okupacijos ir karo metų sąlygų švietimas vystėsi ir 1941-1944 metais.

Fotonuotraukose :