Vaistinės Panevėžyje (1918-1940)

Seniausia Panevėžio vaistinė įkurta Engelmano 1795 metais. Ji buvo Turgaus aikštėje. 1867 metais atidarytas tos vaistinės filialas Panevėžio priemiestyje Mikolajeve. Kartais tas filialas buvo laikomas antrąja vaistine Panevėžyje. Jai vadovavo provizorius Petras Varevičius.

Vėliau Engelmano vaistinę perėmė E. Giršfeldas. 1867 metais gruodžio 22 dieną Panevėžyje atidaryta Dominyko Reingardo vaistinė. Miesto valdžia gerbė vaistininkus ir vertino jų darbą. 19 amžiaus Panevėžio miesto plane minima Aptiekos gatvė. Ji išliko iki Nepriklausomos Lietuvos valstybės metų. Vėliau ji pervadinta Elektros gatve. L. N. Bliumentalio vaistinė minima 1896 metų Panevėžio miesto vaistinių sąraše. 1905 metais provizorius E. Giršfeldas vaistinę pardavė Levui Govšovičiui. Ten dirbo ir provizorius L.B. Subockis.1905 metais Panevėžio mieste minimos dvi vaistinės ir 5 parduotuvės prekiaujančios vaistais. Tai Leibos Govšovičiaus ir Jochelio Bero Subockio vaistinės. Taip pat cariniais laikais buvo ir M. Kaco vaistų sandėlis. Vėliau L.B. Subockis atidarė atskirą vaistinę, bet ji sudegė.

Naujas vaistinių vystymosi etapas prasidėjo jau nepriklausomos Lietuvos valstybės laikais. 1919 metais L.B.Subockis vaistinę atidarė Šeduvos gatvėje. Dar nuo 1912 metų veikė A. Laurinaičio vaistų parduotuvė. 1919 metais Antanas Laurinaitis gavo leidimą atidaryti vaistų sandėlį Šeduvos ir Respublikos gatvių kampe. 1920 metais susijungę Antanas Laurinaitis ir Juozas Zaborskis atidarė trečią vaistinę mieste Šeduvos ir Respublikos gatvių kampe. Antanas Laurinaitis skyrė patalpas, Juozas Zaborskis turėjo leidimą verstis vaistininko praktika. Prie vaistinės buvo ir laboratorija. Čia buvo gaminami vaistai, dantų pasta ,,Talobont“, įvairūs kremai, milteliai gyvuliams. 1921 metais provizorius Fulgentas Šadzevičius atidarė ketvirtą vaistinę mieste adresu Ramygalos gatvė Nr.18. Vėliau ji persikėlė į F. Šadzevičiaus namus adresu Ramygalos gatvė Nr.1. 1923 metais staiga mirė provizorius J.B.Subockis ir vaistinė atiteko jo žmonai. Greitai įpėdiniai vaistinę 1932 metais pardavė gydytojai Keršulienei, o pastaroji 1934 metais vaistinę pardavė provizoriui Steponui Kairiui. Ji radosi adresu Vasario16 gatvė Nr.3.

Kartu su privačiomis kūrėsi ir valstybinės vaistinės. 1924 metų spaudoje minima Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė. Jai vadovavo provizorius Antanas Rinkevičius. 1927 metais atidaryta Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė adresu Respublikos gatvė Nr.34 šalia Rambyno viešbučio. 1930 metais gruodžio 7 dieną atidaryta provizoriaus Liudo Žemaičio vaistinė adresu Soties gatvė Nr.7. Ji buvo greitai išnuomota, o Liudas Žemaitis dirbo antroje apskrities savivaldybės vaistinėje. Tai vaistinei vadovavo Trauba Fridmanaitė ir anksčiau S. Kuklianskis. Ta vaistinė buvo atidaryta 1934 metais adresu Smėlynės gatvė Nr.8, o jos vedėju iš karto dirbo Liudas Žemaitis. 1933 metais burmistro T. Chodakausko pastangomis atidaryta miesto savivaldybės vaistinė. Ji atidaryta adresu Ramygalos gatvė Nr.8. 1938 metais ši vaistinė įsikėlė į naujai pastatyto Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko patalpas. Šioje vaistinėje pirmu vedėju dirbo Ignas Augevičius, o padėjėju Steponas Neveravičius.

Naktimis dažniausiai dirbdavo dvi vaistinės. Ketvirčio dešimtmečio pabaigoje naktimis dirbdavo Stepono Kairio vaistinė adresu Vasario 16 gatvė Nr. 3 ir Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė adresu Smėlynės gatvė Nr.8.

Kai kurioms vaistinėms sekėsi sunkiau dirbti ir jos užsidarė. 1935 metais užsidarė Eidrigevičienės vaistinė. Nebuvo ir tinkamo vaistininko. Nuo 1924 metų ėjo vaistininkų žurnalas ,, Farmacijos žinios“.

Už netvarką vaistų sandėliuose buvo baudžiama. 1937 metais už netvarką J.B. Bregausko sandėlyje nubausta 200 litų bauda Augevičienė, o už netvarką M. Rivkės sandėlyje provizorė Žemaitienė.

Vaistinių steigimo reikalus Nepriklausomos Lietuvos laikais tvarkė Sveikatos apsaugos departamentas. Jis ir nustatydavo leistinų vartoti vaistų sąrašus. Nemažai vaistų buvo importuojama. Kai kurie vaistai buvo gaminami Lietuvoje. Daug kas pasikeitė vaistinių gyvenime 1940 metais. Privačios vaistinės buvo nacionalizuotos. Po nacionalizacijos vienai populiariausių tarp panevėžiečių J. Zaborskio ir A. Laurinaičio vaistinei vadovavo vedėju paskirtas J. Zaborskis. Jis mirė 1944 metais. Nepaisant įvairių istorinių vingių dalis vaistinių išlaikė savo patalpas iki šių dienų.

Fotonuotraukose:

Nr.1 L. N. Bliumentalio vaistinė Panevėžyje.
Nr.2 Panevėžio miesto vaistinė. 20 a. 4 deš.

Nuotraukos iš M. Dirsės archyvo.