Žaliųjų sužlugdyta stadiono rekonstrukcija

Dabartinis Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas įrengtas 1965 metais. Žvelgdami į jo varganą būklę, prisiminkime 1989 metais Žaliųjų judėjimo sužlugdytą stadiono rekonstrukciją.

Dėl leidimo rekonstruoti stadioną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Ministrų Tarybą kreipėsi dar 1975 metais. Pateiktame rašte buvo nurodyta, kad stadionas susidėvėjęs, jame nėra pagalbinių patalpų, futbolo aikštė ir lengvosios atletikos sektoriai neatitinka reikalavimus didesnio masto varžyboms ir treniruotėms rengti. Stadiono tribūnų remontuoti neįmanoma, jos įrengtos ant pylimo, mediniai suolai supuvę. Stadiono drenažas nebeveikia, velėninė aikštės danga suirusi. Dėl šių priežasčių Panevėžio mieste jau seniai neberengiamos respublikinės pirmenybės, panevėžiečiai nebemato gerų lengvosios atletikos, futbolo varžybų.

Leidimą rekonstruoti stadioną iš Ministrų Tarybos gavus, Komunalinio ūkio projektavimo institute buvo užsakytas stadiono kapitalinio remonto – rekonstrukcijos projektas. Pagal šio instituto Panevėžio skyriaus parengtą projektą pusiau dengtos tribūnos turėjo būti įrengtos ant gelžbetoninių konstrukcijų. Jose vienu metu būtų galėję susėsti 15 000 žiūrovų. Vietoj buvusių 4 turėjo būti įrengti 8 bėgimo takai. Daug daugiau patogumų žiūrovams ir sportininkams. Stadiono rekonstrukcijos darbų sąmatinė vertė 3 mln. rublių.

Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad stadiono kapitalinio remonto projektavimo darbai užsitęsė daugiau nei 10 metų. Projektą parengus, lėšos buvo gautos ir stadiono rekonstrukcija numatyta tik 1989 metais. Bet tuo metu vykstant viešumui ir pertvarkai, stadiono rekonstrukcija Žaliųjų judėjimo buvo sustabdyta.

Užkliuvo pagal rytinį stadiono tribūnų pylimą augantys medžiai, kuriuos reikėjo iškirsti ir jų vietoje pakloti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Stadioną praplėsti vakarinėje pusėje, kur jis remiasi į sporto rūmus, galimybių nebuvo jokių. Žaliųjų ir Panevėžio miesto vykdomojo komiteto atsakingų atstovų pasitarimas dėl stadiono rekonstrukcijos buvo sukviestas 1989 m. gegužės 3 d.

Neradus atsakymo kas svarbiau – išsaugoti 60 medžių ar turėti rekonstruotą stadioną, buvo nuspręsta išklausyti panevėžiečių nuomonės. Viename iš diskusijai atsiųstų laiškų panevėžietis K. Daugaravičius rašė: „Retai kada būna pasiekimų be kai kurių praradimų. Vietoj iškirstų medžių galima pasodinti šimtus naujų, kurie po kiek laiko vėl ataugs ir suoš. O praleidę progą rekonstruoti stadioną, kitos gal nesulauksime nė po dešimties ar net daugiau metų“. Kaip parodė laikas, taip ir atsitiko.

Nuomonių buvo įvairių ir diskusija kompromiso rasti nepadėjo. Stadiono rekonstrukcijos darbus turėjo vykdyti Panevėžio parodomasis statybos trestas. Šio tresto Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupių susirinkime buvo galutinai nuspręsta stadiono rekonstrukciją atidėti.

Atkūrus nepriklausomybę, „Aukštaitijos“ stadione Lietuvos futbolo A lygos namų rungtynes žaidė buvusi visų laikų stipriausia Panevėžio futbolo komanda „Ekranas“. Jam dalyvaujant prestižiniuose Europos klubų turnyruose, šis stadionas 1994, 2000 ir 2007 metais buvo atnaujintas, įrengtas apšvietimas. Stadionui neatitinkant UEFA iškeltiems reikalavimams Čempionų lygos rungtynėms, Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 2011 metais buvo parengęs šio stadiono renovacijos projektą. Miesto savivaldybei neradus finansavimo, klubas šio projekto atsisakė ir planavo savo stadioną pasistatyti miesto parke prie Cido arenos.

Šiomis dienomis miesto savivaldybėje buvo aptartos Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono rekonstrukcijos perspektyvos. Tuo galima tik džiaugtis, bet nereikia užmiršti, kad tokių ketinimų nuo 1989 metų buvo ne vienas. Tačiau mūsų laikais visus juos spėta sužlugdyti. Ką patvirtina ir šis atverstas Panevėžio istorijos puslapis.

Nuotraukose:
1. Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas. Leono Kaziukonio nuotr.
2. Medžiai, dėl kurių 1989 metais atsisakyta stadiono rekonstrukcijos. Leono Kaziukonio nuotr.
3. Stadiono renovacijos maketas, 2011 m. Iš interneto svetainės futbolas.biz.

Leonas Kaziukonis