Dovanotame paveiksle Panevėžio dvaro istorijos fragmentai

Dovanotame paveiksle Panevėžio dvaro istorijos fragmentai

720
0
DALINTIS

Rugsėjo 22 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje vykusioje popietėje dėmesio centre buvo Panevėžio dvaras – svarbus, tačiau mažai tyrinėtas išnykusio istorijos paveldo objektas. Iki šiol nepavyko rasti šio dvaro pagrindinio pastato nuotraukų.

Panevėžio (vėliau dažniausiai vadinto Skaistakalniu arba Jasnagurka) dvaras žinomas nuo XVI a. pradžios ir gyvavo iki 1922 metų. Kairiajame Nevėžio krante, valstybinio dvaro teritorijoje, jau XVI a. pirmojoje pusėje ėmė kurtis gyvenvietė, netrukus pradėta vadinti Naujuoju Panevėžiu. Dvaro nuomininkai, urėdai, valdytojai dažnai keitėsi ir labiau rūpinosi surinkti mokesčius nei dvaro bei miesto plėtra. Panevėžio dvaras neturėjo turtingų ar įtakingų mecenatų, nebuvo Panevėžiui išrūpintos ir magdeburgo teisės, nors tokias savivaldos teises XVII a. turėjo nemažai Lietuvos miestelių. XIX a. Panevėžio dvaro teritorija sumažėjo. 1882 m. jam priklausė per 50 ha žemės. Paskutinieji dvaro savininkai buvo bajorai Karpiai.

Kadaise į Panevėžio dvarą vedusi Dvaro gatvė dabar vadinama Ukmergės. Šiandien beveik nelikę buvusią dvarvietę žyminčių ženklų. Jo praeitį liudija Skaistakalnio parko (įkurto apie 1880 m.) senieji medžiai, prie parko teritorijos besiglaudžiantis prieš keletą metų privatizuotas nedidelis raudonų plytų pastatėlis, vyresniosios kartos panevėžiečių prisiminimai apie Skaistakalnio parke stovėjusį pagrindinį dvaro pastatą – medinį, dviejų aukštų, su kolonomis. 1960 metais jis sudegė.

Praėjusiais metais Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ nariai suskato ieškoti šio pastato nuotraukų. Nepavykus jų rasti nei Panevėžio kraštotyros muziejuje, nei privačiuose albumuose, kilo idėja pagal žmonių atmintyje išlikusį paveikslą dvaro pastatą nutapyti. Prisiminimais dalijosi seserys architektė Danutė, žurnalistės Jūra ir Nijolė Baužytės, gydytoja Liudvika Knizikevičienė ir kiti. Pagal jų pasakojimus šių metų vasarą dvaro vaizdą ir aplinką akvarelėje atkūrė tautodailininkė Staselė Mikeliūnienė, o sukurtą paveikslą padovanojo Panevėžio kraštotyros muziejui. Akvarelėje „Skaistakalnio dvaras, atkurtas iš atsiminimų“ vaizduojamas XX a. penktojo dešimtmečio dvaro pastato pagrindinis fasadas, „žiūrėjęs“ į pietų pusę. Ją muziejininkai ketina eksponuoti seniausiame Panevėžio pastate esančioje ekspozicijoje „Upytės bajorai“ šalia kitų Panevėžio rajono dvarų vaizdų.

Muziejininkai nuoširdžiai dėkoja „Tėviškės“ klubo nariams už iniciatyvą, o Staselei Mikeliūnienei – už nuostabią dovaną. Taip pat būtų dėkingi visiems buvusiems bei esantiems panevėžiečiams, jei šie nepatingėtumėtų paieškoti savo šeimos albumuose buvusio Skaistakalnio dvaro pastatų ar jų fragmentų nuotraukų, įvairiais laikais įamžintų miesto vaizdų, o jų radę pasidalintų su muziejininkais. Mylėkime savo miestą brangindami ir išsaugodami jo istorinę atmintį.

 

Muziejininkė Jūratė Gaidelienė

Nuotraukoje

Tautodailininkė, bibliotekininkė Staselė Mikeliūnienė sukurtą akvarelę „Skaistakalnio dvaras, atkurtas iš atsiminimų“ dovanojo Panevėžio kraštotyros muziejui

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.