Komentarai - 2021-07-19

Gyventojai kuria naujus verslus: ar tam dabar tinkamas metas?

Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos vietą konkurentams ar naujiems verslams. Ekonomikos teorijų kūrėjai tokį rinkos jėgų veikimą vadina kūrybine destrukcija. Tiesa, šį kartą naujų įmonių steigimo bumas prasidėjo be pastebimos bankrotų bangos.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje įregistruota daugiau kaip 4 tūkst. naujų įmonių arba 34 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Dažniausiai pasirenkama steigiamų įmonių teisinė forma – mažoji bendrija. Tuo metu bankrotų skaičius išlieka stabilus. Kaip tai galima paaiškinti?

Išgyventi leido valstybės pagalba

Kaip parodė šių metų pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta smulkaus verslo apklausa, pandemija praėjusiais metais neigiamai paveikė bent 2 iš 3 įmonių. Tuo metu savo veiklos rezultatus sugebėjo pagerinti tik maždaug kas dešimta įmonė.

Nepaisant to, „Creditreform Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje bankrutavo apie du kartus mažiau įmonių nei 2019 m. Tai rodo, kad valstybės ir finansinių institucijų pagalba šalies įmonėms buvo veiksminga ir leido paprasčiau pergyventi neramius laikus.

Aišku, tam tikrai daliai įmonių ši pagalba leido išsilaikyti iki šiol, bet nustojus taikyti paramos priemones, bankrutuojančių įmonių gali padaugėti. Tačiau tai nebus masinis reiškinys, o jų vietą, tikėtina, greitai užims kiti rinkos žaidėjai.

Verslas pasirengęs investuoti

Nemaža dalis įmonių per praėjusius metus sugebėjo sukaupti papildomų finansinių resursų. „Swedbank“ duomenimis, įmonių sąskaitose laikomų lėšų dalis šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo net 42 proc. didesnė negu prieš metus.

Tiesa, dalį šių lėšų įmonės sukaupė atidėtų mokesčių forma, tad jas reikės grąžinti. Bet kitą dalį jos galės panaudoti naujoms investicijoms ir plėtrai. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje ar profesionalių paslaugų sektoriuje jau stebime išaugusį įmonių aktyvumą skolinantis naujoms investicijoms.

Didesnio investicijų suaktyvėjimo laukiama antroje šių metų pusėje, kai turėtų būti galutinai panaikinti karantino suvaržymai. Kaip parodė „Swedbank“ įmonių apklausa, panaikinus karantino suvaržymus, 39 proc. įmonių prie įprastos veiklos ritmo planuotų grįžti per 3 mėn., 17 proc. įmonių – per 4-6 mėn. laikotarpį. Tuo metu 32 proc. įmonių grįžti į įprastą ritmą užtruktų ilgiau negu 6 mėn. po karantino apribojimų.

Verslų atsigavimo nuotaikas atliepia ir „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis, kuris jau yra sugrįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį, o pozityvios nuotaikos stebimos visuose verslo sektoriuose.

Geresni laikai jau čia

Daugelis dalykų per praėjusius metus klostėsi ne pagal scenarijų, įskaitant ir ekonominį ciklą. Nors sukrėtimą pajuto ir verslas, ir vartotojai, daugeliui jis buvo kur kas švelnesnis negu per 2008 m. finansų krizę. Be to, šį kartą situacija į įprastas vėžes grįžo kur kas greičiau.

Tuo metu šalies gyventojai sukaupė rekordines santaupas, jie pasitiki savo finansine padėtimi ir yra nusiteikę didinti savo išlaidas prekėms ir paslaugoms. Matome, kad gyventojų išlaidos auga nuo šių metų pradžios, o vasarą šis augimas dar paspartės toliau laisvėjant apribojimams ir prasidėjus atostogų sezonui.

Tai prisideda prie palankios aplinkos esamo verslo plėtrai ar naujo steigimui. Tiesa, greitesnės verslo sėkmės gali tikėtis tie, kurie prieš pradėdami verslą įvertins galimybes bei rizikas, reikalingus finansinius išteklius ir jų šaltinius, išsigrynins savo verslo modelį ir apgalvotai žengs pirmuosius verslo žingsnius.

Dažnai teigiama, kad 80 proc. naujų verslų būna nesėkmingi ir nutraukia savo veiklą per pirmus penkerius gyvavimo metus. Norėdamas patikrinti šio teiginio tikrumą,  „Swedbank“ atliko vidinę duomenų analizę ir nustatė, kad šiandien mokėjimus vykdo net 5 iš 10 įmonių, įregistruotų 2015 m. Tai rodo, kad sprendimas steigti verslą pasiteisina kur kas dažniau nei sako paplitę įsitikinimai.

Apibendrinant, sparčiai gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje, gera gyventojų finansinė padėtis ir didėjančios jų išlaidos bei naujos galimybės popandeminėje rinkoje, pavyzdžiui, išaugęs e. prekybos populiarumas, sudaro palankias sąlygas imtis verslo idėjos neatidėliojant jos „geresniems laikams“.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: