J. Miltinio dramos teatro premjerose – žvilgsnis į ateities problemas

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras lėtinti apsukų neketina. Metų pradžioje teatro gerbėjams buvo pristatyta režisieriaus Jono Tertelio vienos dalies drama „Teatralas“, o jau vasario mėnesį teatro scenas užpildys trys, kovą – dar viena premjera, po kurios teatro didžiosios scenos durys užsivers ilgai lauktai scenos rekonstrukcijai.

Sekmadienį, vasario 3-ąją, žiūrovų teismo lauks dar gruodį Kaune pristatytas režisieriaus Gildo Aleksos darbas „Zygfrydas“. Dviejų dalių mokumentinė satyra pagal Igno Šeiniaus romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ yra bendras J. Miltinio dramos teatro ir teatro asociacijos „Teatronas“ darbas.

Režisierius spektaklyje satyriškai vaizduoja rasių teorijos vadą, kuris po atsijauninimo operacijos prabunda žydu. Kūrinys ne tik aštrus, bet ir aktualus šių dienų pasaulyje vis stiprėjant nacionalistiniams sentimentams, tebesireiškiančioms rasistinėms idealogijoms ir įvairiems išpuoliams.

„Šis spektaklis turėtų būti pokalbis, žvilgsnis į kitą pusę. Juk kaip juokingai mes atrodome, kai didžiuojamės savo rase ar tautybe ir kaip idiotiškai atrodome, kai mėginame nebūti rasistai“, – sako G. Aleksa.

Vos po poros savaičių, vasario 17 dieną, klausimus apie žmogiškumo ir pačios žmonių rūšies ateitį skaitmenos, virtualių patirčių, skaitmeninių technologijų ir robotikos technologijų renesanso laikmečiu, kels jaunoji režisierė Agnija Leonova.

Kalbėti apie tai, pagal perspektyvaus dramaturgo Mato Vildžiaus pjesę „Sapiens“ to paties pavadinimo sukurtame spektaklyje, be įvairių mokslinės fantastikos filmų, režisierę paskatino ir Izraelio istoriko Y. N. Harari milžiniško populiarumo sulaukusiose knygose „Sapiens“ ir „Homo Deus“ iškeltos mintys.

Kas nutinka pasaulyje, kuriame didžiausiomis dorybėmis ir siekiamybėmis tampa našumas, efektyvumas, o perduodama informacija ir duomenys virsta kone sakralizuotais objektais, persmelkiančiais ir sąlygojančiais net tradicinį mūsų religijų suvokimą? Tą yra bandoma išsiaiškinti bendrame J. Miltinio dramos teatro ir menininkų sindikato „Bad Rabbits“ darbe.

Vasario 22-23 dienomis kartų konfliktus ir psichologiją, ateities lyderių viziją pristatys režisierius Augustas Gornatkevičius.

Spektaklyje pasakojama apie tėvų ir vaikų santykius, pagrįstus jaunų žmonių tapatybės, „vietos po saule“ paieškomis jų tėvų sukurtame pasaulyje, ir intuityviu, pasąmoniniu noru – tegu ir ne visada pamatuotu – tą pasaulį sugriauti.

Spektaklis pastatytas pagal lietuvių dramaturgės Indrės Bručkutės pjesę. Jos pagrindu tapo antikinis mitas apie saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klimenės sūnų Faetoną, kuris, draugų paakintas bando įrodyti savo dievišką prigimtį, tačiau jam tenka pasitikti tragišką likimą.

J.Miltinio dramos teatro scenoje A. Gornatkevičius debiutavo praėjusių metų balandį – teatro dekoratyvinėje pristatęs dviejų dalių poetinį trilerį „Roberto Zucco“ pagal paskutinę prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę. „Hotel universalis“ – antrasis kūrėjo darbas Panevėžyje.

Dar vieną savo darbą Panevėžiui pristatys ir spektaklių „Pabudimas“ bei „Aklieji“ autorius, režisierius Artūras Areima. Kovo 15-16 dienomis didžiojoje salėje, teatro scenos uždanga pakils spektakliui „Fizikai“.

Dar 1967-aisiais legendinį spektaklį pagal šveicarų dramaturgo Friedricho Dürrenmatto pjesę pastatė pats Maestro Juozas Miltinis. Per trejus metus jis buvo suvaidintas 42 kartus, o pagrindinius vaidmenis jame kūrė legendiniai aktoriai: Bronius Babkauskas, Gediminas Karka, Donatas Banionis, Eugenija Šulgaitė, Henrika Hokušaitė ir kiti.

Prabėgus daugiau nei pusei amžiaus, prikelti legendinį pastatymą imasi A. Areima. Ankstesniuose pastatymuose daugiausiai dirbęs su teatro trupės jaunąja dalimi, šįsyk režisierius ketina kūrybiškai mobilizuoti vyresniosios kartos aktorių pagrindu suburtą spektaklio kūrybinę komandą ir drauge su ja teatro scenoje kelti klausimus, susijusius su žmogiškumo bei moralės transformacijomis, už lango vykstant didiesiems paradigminiams pokyčiams, neišvengiamai keičiantis žmogiškumo, sąmoningumo, moralės, realybės sampratoms.

Juozo Miltinio dramos teatro informacija