Karaimai Panevėžyje ( 1918-1940)

Karaimai Panevėžyje ( 1918-1940)

3764
0
DALINTIS
Karaimų dirbtuvėje Panevėžyje Birutės gatvėje. 20 a. 4 deš.

Lietuvos karaimai išeiviai iš Krymo. Juos atsigabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po karų su mongolais – totoriais. Viena iš karaimų bendruomenių buvo įkurta Trakuose. Vėliau jie įsikūrė ir kitose vietovėse. Karaimai tuo metu garsėjo kaip puikūs kariai ir buvo pagarsėję Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos gynėjai.

Pagal 1897 metų surašymo duomenis Kauno mieste ir apskrity gyveno 15 karaimų, Ukmergės apskrity 5, o Raseinių 2. Panevėžio mieste gyveno 68 karaimai, o apskrity 208. 1912 metais jų skaičius Panevėžio apskrity išaugo iki 243. Pagal 1923 metų surašymo duomenis Lietuvos teritorijoje gyveno 155 karaimai. Tie duomenys be Vilniaus krašto.1936 metų metų duomenimis Lietuvos teritorijoje gyveno 133 karaimai: 98 gyveno Panevėžio mieste, 8 Panevėžio apskrity, 5 Biržų mieste 7- Pasvaly, 13 Pasvalio valsčiuje ir 2 Jiezne Alytaus apskrity.

Netekus Vilniaus ir Vilniaus krašto Panevėžys tapo karaimų centru Lietuvoje. Jų religija nebuvo priešiška kitoms religijoms. Vieninteliai maldos namai nepriklausomos Lietuvos laikais buvo Panevėžy. Jie mokėsi lietuviškose mokyklose. Karaimai pagrinde vertėsi sodininkyste ir daržininkyste. Kita dalis karaimų buvo puikūs amatininkai. Karaimai patys valdė arba dirbo dirbtuvėse, siuvyklose ir kirpyklose. Panevėžyje Birutės gatvėje adresu Nr.5 veikė garsi Iljos Tinfavičiaus šaltkalvių dirbtuvė . Jo tikrasis vardas buvo Eljasafas. Dokumentai buvo forminami Iljos vardu. Joje buvo gaminami įvairūs metalo dirbiniai. Birutės gatvėje buvo ir mieste garsi Basios Tinfavičiūtės siuvykla. Čia mėgdavo lankytis Panevėžio miesto ponios. Ši siuvykla buvo labai populiari. Siuvėjomis dirbo karaimės ir kitų tautybių merginos.

1922 metais gegužės 3 dieną įregistruota Panevėžio karaimų bendruomenė reikalams tvarkyti Valdyba.Valdybos nariai: S. Grigulevičius, A. Rajeckas ir J. Grigulevičius. 1924 metais liepos 29 dieną peregistruota ir pavadinta ,, Panevėžio karaimų bendruomene“. Jų būstinė buvo adresu Ramygalos gatvė Nr.66. Jie turėjo žemės sklypą 52,80 kv.m, kurį 1881 metais dovanojo M. Malinauskienė ir žemės sklypą 774 kv.m, kuris isįgytas 1926m. 1926 metais vasario mėnesį už 1000 litų karaimai įsigijo žemės sklypą Sodų – Ramygalos gatvių kampe. Čia stovėjo karaimų maldos namai kenesa ir medinė klebonija. 4 dešimtmetyje kenesa rekonstruota. 1937 metais statybos techniko Vaclovo Vilko buvo paruoštas kenesos rekonstrukcijos projektas. 1938 metais lapkričio mėnesį spauda rašė, kad prisidedant švietimo ministerijai Panevėžyje pastatytas kenesos pastatas ir vyko jo šventinimo iškilmės. Tai buvo daugiau buvo pilnai rekonstruotas kenesos pastatas. Į tas iškilmes atvyko karaimų šventikas – chazanas Rafaelis Abkovičius iš Trakų.
Dalyvavo iškilmėse karaimai iš visos Lietuvos. Dėl sudėtingų santykių su Lenkija iš ten karaimai atvyko per Latviją. Panevėžys tapo karaimų centru Lietuvoje. Į pamaldas kenesoje susirinkdavo apie 100 žmonių. Čionai buvo organizuojamos ir santuokų iškilmingos ceremonijos. Karaimai turėjo ir savo bendruomenės namus. Jie pastatyti dar 20 a. 3 dešimtmetyje. Rekonstruoti apie 1929 metus. Čia rinkdavosi įvairaus amžiaus karaimai. Jaunimas rengdavo savo šokius, veikė dramos būrelis ir jis ruošdavo įvairius vaidinimus. Bendruomenių namuose veikė ir biblioteka. 1934 m.,1936 m., ir 1939 metais karaimai išleido žurnalo ,,Onarmach“ tris numerius. Pirmi du numeriai buvo spausdinti rotoprintu. Pirmas numeris išleistas Kaune, antras Pasvalyje, o trečias jau Panevėžyje. 1939 metais žurnalas ,,Onarmach“( Pažanga) buvo 40 puslapių. Jame įdėtas ir karaimų kalba Maironio eilėraštis ,,Trakų pilis“. Redaktorius Mykolas Tinfavičius. Tokiu pat pavadinimu Panevėžyje veikė karaimų draugija. Pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškė ,,Pažanga“. 1937 metais karaimų bendruomenės valdybai vadovavo girininkas Romualdas Navickas, pavaduotojas mokytojas Martynas Navickas, iždininkas Ilja Tinfavičius, valdybos narys Rapolas Grigulevičius ir sekretorius Jahonadavas Rajeckas. R. Grigulevičius buvo ekonomistas Panevėžio banke.

Karaimų garsus poetas Š. Lopato kūrė Panevėžio krašte. Tai tragiško likimo poetas. Jis gyveno 1904-1923 m. Gimęs 1904 metais gegužės 14 dieną. 1911- 1915 metais jis mokėsi Trakų karaimų pradinėje mokykloje. Baigė keturis pradinės mokyklos skyrius. Mokyklą baigė vienais penketais ir su pagyrimu.1916- 1920 metais mokėsi Aleksandrovo dvasinėje mokykloje. Ta mokykla buvo Eupatorijos mieste. Tai kurortinis miestas Krymo regione. Miestas savo istoriją skaičiavo jau apie 2500 metų. Visi jo mokymosi dalykai buvo įvertinti puikiais pažymiais. Mokyklą baigė 1920 metų gegužės 20 dieną. 1922-1923 metais mokėsi miškų technikos mokykloje Panevėžyje. 1923 metais liepos 1 dieną baigė šią mokyklą. Pagal specialybę buvo miškininkas. Jo kūryba nėra gausi, bet labai brandi ir melodinga. Per savo neilgą gyvenimo etapą jis kūrė puikius eilėraščius.

Panevėžio karaimai dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Feliksas Grigulevičius savanoriu dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Vėliau dirbo Panevėžyje apygardos teismo raštininku. Trečiame deš. Rapolas Samulevičius tarnavo 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke. Baigęs tarnybą grįžo į Panevėžį ir dirbo Naujamiesty valsčiaus rašvedžiu. Leonas Čaprockas gyveno ir mokėsi Panevėžyje. 4 deš. tarnavo Lietuvos kariuomenėje.Vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Rapolas Grigulevičius tarnavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke Panevėžyje. Garsiausias iš karaimų kariškių Leonas Rajeckas dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Vėliau tarnavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke bataliono vadu, kituose kariniuose daliniuose. Išsitarnavo iki pulkininko laipsnio. 1941 metais represuotas ir mirė Norilske.

Naujamiestis kartu su Panevėžiu buvo karaimų centras Panevėžio krašte. Čia palaidota daug garsių karaimų. Naujamiesty buvo laidojami Panevėžio karaimai. Naujamiesty palaidotas karaimų poetas Leonas Maleckas. Jis išvertė į karaimų kalbą Maironio ,,Trakų pilį“. Naujamiesčio kapinėse palaidotas ir žinomas advokatas Jonas Rajeckas, miškininkas Isakas Čaprockas, pedagogas Martynas Navickas ir kiti daug Panevėžio kraštui nusipelnę žmonės. Naujamiesty yra atskiros karaimų kapinės. Panevėžio karaimų bendruomenė nors ir nebuvo gausi, bet savo aktyvumu, įvairia kultūrine veikla nemažai prisidėjo prie Panevėžio miesto vardo garsinimo.

1952 metais vasario 21 dieną Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu karaimų kenesa Panevėžyje buvo uždaryta. Vėliau vykdant statybas buvo ir nugriauta. 1995 metais liepos 23 dieną buvusios karaimų kenesos vietoje atidengta paminklinė kompozicija. Dabartiniu metu Panevėžyje gyvena negausi karaimų bendruomenė. Ji prisideda prie savito daugiataučio miesto vaizdo kūrimo.

Fotonuotraukose:

Karaimų dirbtuvėje Panevėžyje Birutės gatvėje. 20 a. 4 deš.

Karaimų kenesa Panevėžyje. 20a. 4 deš.

Nuotraukos iš D. Grigulevičienės archyvo.

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.