Klaudija Mackevičiūtė

„Man – 16. Mėgstu gyventi keistai. Tai atspindi mano piešiniai ir rašyti darbai. Jie man keisti kaip ir aš pati…“

* * *

Tylus išsprūdimas,

Nieko nekeičia.

Tylus nusikaltimas,

Braižą pakeičia.

Nors metai vėluoja,

O seneliai namuos tyliai linksniuoja.

Gergždžia kampuos šviesos vyturiai,

Gelbsti namuos šilti židiniai.

***

Tyliai gąsdinantis žvilgsnis.

Tyliai tylus lyg vandenynas.

Tylus lyg aš,

Lyg prakeiktas oras pilies vidury.

Ir vienas žingsnis,

Ir du…

Ir kelio vidury esu.

Vėjas šaltas,

Kojos tirpsta,

Galva neša akmenį prikaltą,

O nusiimti negaliu,

Nes dievai – tai tikrai

Ne aš ir ne tu –

Priedų sritis.

***

Keistas aš

Keistam pasauly

Keistom mintim

Keistom svajonėm

Aplink spalvotos gėlės –

Spalvoti žmonės

Lietus ir jo delionės.

***

O kartais aš taip norėčiau išmokt skraidyt…

Baltais sparnais paliest padangę, visą pasaulį paversti savu

Visus spyglius pakeisti gėlėm

O liūdesį – džiaugsmu

Ir nesvarbu ką sako kiti

Svarbiausia tu tuo tiki

O kartais aš taip norėčiau,

Tačiau negaliu

Nes pakilti yra sunku

O visa kita yra nesvarbu

Nes aš tuo tikiu.

***

Kai lėtai pažvelgt bandau į tiesą

Tiesą, tą, kuri skamba tyloj…

Kai tu mane išgirsi

Išgirsi, padangėj baltoj…

Kai lėtai prisiminsi mane –

Mane, kuris virpa baloj…

Kai tu pamirši saulę –

Saulę, kuri teka aušroj…