Konferencija Panevėžyje, skirta monsinjorui Jonui Balčiūnui

Pasvalio katalikių moterų draugijos (KMD) iniciatyva gruodžio 15 d. Panevėžyje vyko konferencija „Monsinjoras Jonas Balčiūnas ir jo veikla pogrindinėje tautinėje-religinėje jaunimo organizacijoje „Atžalynas“. Ją rengė Panevėžio ir Pasvalio katalikės moterys. Konferencija prasidėjo Šv. Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje.

Antroji konferencijos dalis persikėlė į Panevėžio Šv. Juozapo senelių namus. Įžanginį žodį tarė ir konferenciją vedė LKMS valdybos narė Pasvalio KMD pirmininkė Vlada Čirvinskienė. Literatūrinę kompoziciją iš monsinjoro Jono Balčiūno knygos „Prisiminimų mozaika“ pristatė Pasvalio katalikės moterys ir Pasvalio Neįgaliųjų Centras grupė „Purienos“.

Apie sudėtingus mons. J. Balčiūno gyvenimo ir tarnystės metus, naudodama vaizdo medžiagą, pranešimą padarė V. Čirvinskienė. J. Balčiūnas gimė, augo Pasvalyje. Baigė Biržų gimnaziją. Po ketverių metų studijų Kauno kunigų seminarijoje 1949 m. Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko įšventintas į kunigus. Pirmoji jaunojo vikaro parapija buvo jo gimtajame Pasvalyje. Už darbą su jaunimu kun. J. Balčiūnas 1954 m. gruodžio 24 dieną Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo buvo nuteistas 10 m. lagerio. Šį sprendimą jis priėmė ramiai, tvirtai įsitikinęs, kad kryžiaus keliai Sibiro gulaguose taip pat reikalingi, kad tokia yra Dievo valia. Lageryje katalikų kunigai buvo susibūrę į grupelę, kuriai vadovavo kun. Petras Rauda. Į lietuvių kalbą jie vertė religinio turinio literatūrą ir rankraščius siuntė į Lietuvą. Čia jie buvo dauginami ir perduodami tiems, kam labiausiai reikėjo.

Knygą apie jaunimo pogrindinės organizacijos „Atžalynas“ veiklą pristatė Panevėžio KMD narė gydytoja Vlada Poviliūnienė. Ji supažindino su šios organizacijos narių rašytiniais prisiminimais. Pranešimą „Pogrindinė jaunimo organizacija ,, Atžalynas‘‘ ir jos narių tolesnis gyvenimo ir veiklos kelias“ pristatė vilnietė, Pasvalio KM narė soc. m. dr. Aldona Kačerauskienė. Ji gyvai pasakojo apie studijų metus, kai teko gyventi ir studijuoti su šios organizacijos narėmis. Kalbėjo apie jų darbštumą, didelį išprusimą visose srityse.

Prisiminimais apie dėdę kunigą J. Balčiūną pasidalino Ramunė Baublienė, monsinjoro sesers Marijos duktė. Daugiausia ir ryškiausių prisiminimų jai yra išlikę iš Salako laikų, kur kunigavo jos dėdė J. Balčiūnas, kur gyveno močiutė Ona Balčiūnienė. Apie vieninteles monsinjoro atostogas (visą laiką dirbdavo be atostogų) pas seseris Mariją ir Antaniną kalbėjo panevėžietis zanavykas Vincas Aleknavičius. Jis yra sesers Ataninos vyro Bernardo Aleknavičiaus brolis. B. Aleknavičiaus pastangomis surinkti ir išleisti monsinjoro prisiminimai, laiškai, jaunimo organizacijos narių prisiminimai.

Prisiminimais apie 1955 metų paskyrimą, po tuometinio Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros vikaro Jono Balčiūno suėmimo pasidalijo mons. Juozapas Antanavičius. Jis kalbėjo apie tuomet tvyrojusį jaunimo bendravimo šilumą su jų buvusiu dvasios vadovu kunigu J. Balčiūnu. Prisiminė apie tuometinę bažnyčios padėtį Lietuvoje ir vyskupą Kazimierą Paltaroką.

Konferencija baigta visiems giedant giesmę „Marija, Marija“. Jos dalyviams buvo dovanotos mons. Jono Balčiūno knygelės „Prisiminimų mozaika“, lankstinukai „Mons. Jono Balčiūno 50 kunigystės metų sukakčiai prisiminti“. Prie kavos puodelio dalintasi prisiminimais, aptarta renginio, skirto mons. Jono Balčiūno 10 mirties metų paminėti, reikšmė, pavartytos jo artimųjų rūpesčiu išleistos knygos.