Mokausi skaityti kitaip

Sudėtingas sutrikusios klausos mokinių žodinės kalbos mokymosi procesas: raidė, skiemuo, žodis lydimas vaizdo, o tik po to sakinys, tekstas. Lietuvių gestų kalbos sakinių konstrukcija  labai skiriasi nuo žodinės kalbos, todėl vaikams labai sunku suvokti net perskaitytą sakinį, nekalbant apie ilgesnį tekstą.  Sunku, labai sunku…  Tačiau pratinti skaityti būtina, nes skaitymas  sutrikusios klausos vaikų taisyklingos kalbos formavimuisi turi didžiulę reikšmę.

Pirmąsias gausiai iliustruotas knygeles, turinčias nesudėtingą tekstą, reikia  skaityti jau besimokant  pradinėse klasėse. Sudėtingi skaitiniai gali atgrasyti nuo skaitymo. Kiekvienam vaikui reikia surasti tą vienintelę ir nepakartojamą knygelę, kuri sužadintų norą skaityti. Tuo tikslu Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai, lydimi pradinių klasių mokytojų Irenos Matuzevičienės, Laimutės Lazdauskienės ir Gitos Gižienės, lapkričio 20 dieną lankėsi miesto bibliotekoje „Žalioji pelėda“.

Vyko netradicinė pamokėlė „Mokausi skaityti kitaip“. Bibliotekos darbuotoja Anžela Vasiliauskienė mokinukus supažindino su 2017 metų knygų vaikams nugalėtoja – rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Aušros Kiudulaitės knyga „Draugystė ant  straublio galo“. Pamokėlės metu vaikai sužinojo, kad draugauti gali ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. O draugystė gali būti tokia didelė, kad ją gali pakelti tik dramblys, arba tokia, kad ji tilptų mažoje pelytės širdelėje.

Šią sampratą vaikai dar geriau suprato rūpestingai klijuodami drambliui dideles ausis, straublį, nuoširdumu šviečiančias akis, o ant straublio galo „pasodindami“ mažą rožinę pelytę. Visi buvo susidomėję dviejų tokio skirtingo dydžio gyvūnų draugyste.

Tikime, kad tai buvo mažas žingsnelis į knygų pasaulį ir nuoširdžiai dėkojame bibliotekos „Žalioji pelėda“ darbuotojoms už įdomiai organizuotą veiklą.

Irena  Matuzevičienė, pradinių klasių mokytoja, vyr. surdopedagogė