Panevėžio gatvės 1940‒1944 m.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo laikotarpiu Panevėžyje pakeistas Prez. Smetonos gatvės pavadinimas. Ji pavadinta Liaudies gatve.

Sovietinė okupacija, o vėliau ir aneksija tęsėsi vienerius metus. 1941 m. birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės kariuomenės daliniai. Suformuotas naujas valdžios aparatas. Jau pirmosiomis dienomis Panevėžio miesto komendantu paskirtas Harmas. 1941 m. lapkritį sukurta Panevėžio apygarda, apėmusi 6 apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio miestas, apygardos komisaru paskirtas Walteris Neumas. Pradėti keisti gatvių pavadinimai. Visų pirmiausia pakeisti žydų vardais pavadintos gatvės. Rabino Icelio gatvė tapo Turgaus gatve, Š. Mero ‒ daktaro St. Mačiulio, Hercelio ‒ dr. J. Žemgulio, Kisino ‒ dr. A. Gudonio. Sinagogos aikštė pavadinta Skaityklos vardu. Trys gatvės pavadintos trijų gydytojų, 1941 m. birželio pabaigoje nužudytų besitraukiančių sovietinės armijos dalinių, vardais. Prez. Smetonos, iš tiesų, jau Liaudies gatvė tapo Marijonų gatve. St. Montvilos gatvė pavadinta kunigo J. Lindės-Dobilo, kunigo ir buvusio Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos direktoriaus, vardu. Cukraus gatvė pavadinta Partizanų gatve, taip įamžinant 1941 m. birželio sukilimo dalyvių atminimą. M. Tiškevičiaus aikštę siūlyta pavadinti Aktyvistų aikšte, bet tai nebuvo įgyvendinta. Aktyvistų aikštė irgi turėjo būti skirta1941 m. birželio sukilimo dalyvių atminimui. Džonto gatvė pavadinta Birželio 22-osios gatve. Birželio 22 d. buvo paskelbta išvadavimo diena ir tapo valstybine švente. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjo karas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos. Birželio 22-osios vardu buvo pavadinta daug gatvių visoje Lietuvoje.

1942 m. vyko Lietuvos gyventojų surašymas. 1942 m. Panevėžyje buvo 21712 gyventojų (prieš karą buvo 26 tūkst.). Lietuviai sudarė 93,6 proc., lenkų buvo 463, rusų ‒ 926, vokiečių ‒ 25. Panevėžyje neliko ne tik gatvių, pavadintų žydų vardais, bet ir gausios žydų bendruomenės.

Nacistinės Vokietijos okupacija tęsėsi 3 metus. 1944 m. liepos 22 d. į Panevėžį įžengė sovietinė armija. Buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Greitai nuspręsta keisti kai kuriuos gatvių pavadinimus. Labiausiai netiko pavadinimai, skirti 1941 m. besitraukusių sovietinių okupantų nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams. 1944 m. spalio 4 d. Dr. J. Žemgulio gatvė pavadinta Antano Česnelio ‒ sovietinio partizano, kovojusio prieš vokiečius ir žuvusio, vardu. Dr. A. Gudonio gatvė pavadinta Juozo Danilavičiaus ‒ 1940‒1941 m. buvusio Panevėžio miesto prokuroru, sušaudyto 1942 m. Staniūnų miškelyje, vardu. Dr. St. Mačiulio gatvė pavadinta Kazio Štaro vardu. K. Štaras ‒ sovietinis partizanas, kovojęs prieš vokiečius. Partizanų gatvė pavadinta poeto Juliaus Janonio vardu. Birželio 22-osios gatvei grąžintas Džonto vardas.

Tokie buvo pirmieji gatvių vardų keitimai Panevėžyje 1944 m. Per trumpą istorinį laikotarpį jų buvo pakeista gana daug. Istorijos bėgyje tik kai kurių gatvių pavadinimai visai nesikeitė.