Panevėžio realinė mokykla evakuacijoje

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos veikla evakuacijoje nežinoma.

Ieškant Panevėžio realinės mokyklos pėdsakų Rusijoje, buvo išsiųsti užklausimai į Novgorodo ir Tulos sričių valstybinius archyvus. Jei iš Tulos nebuvo gauta jokio atsakymo, tai iš Novgorodo atskriejo žinia, leidžianti patvirtinti kai kurių autorių teigimus, kad Panevėžio realinė mokykla buvo evakuota į Borovičius.

Apie tai liudija Novgorodo srities valstybiniame archyve saugomas Borovičių realinės mokyklos direktoriaus 1915 m. rugsėjo 22 d. raštas Borovičių miesto valdybai. Šiuo raštu direktorius prašė leidimo Borovičių realinės mokyklos patalpas suteikti Panevėžio realinės mokyklos ir Panevėžio mergaičių gimnazijos vakariniams užsiėmimams.

Kad realinė mokykla buvo evakuota į Borovičius, patvirtina ir dvi rašytojo Balio Sruogos korespondencijos to meto spaudoje. 1914 metais Panevėžyje baigęs realinę mokyklą, jis išvyko mokytis į Peterburgo miškų institutą. Prasidėjus karui, lietuviškoje spaudoje nemažai rašė apie į Rusiją pasitraukusių lietuvių gyvenimą.

Pirmoje korespondencijoje iš Borovičių („Lietuvių balsas“, 1915, gruodžio 15) Balys Sruoga pranešė, kad mokslas Panevėžio realinėje mokykloje prasidėjo lapkričio 16 d. Lietuvių moksleivių joje yra 14. Visi jie atvažiavę iš Voronežo, kur pirmiausia mokėsi ir gyveno. Borovičiuose mokiniai gyvena kunigaikštytės Tatjanos komiteto išlaikomame bendrabutyje. Aprūpinimas geras ir greitas.

Mokykloje vietos dar yra, veikia V, VI, VII klasės bei netrukus atsidarys IV. Panevėžiečiams moksleiviams vertėtų pasinaudoti proga ir sugrįžti į savo mokyklą. Vyksta ir tikybos pamokos, kurias veda kapelionas kun. Šultė. Bėda tik, kad nėra vadovėlių lietuvių kalba. Mokykla gauna lietuvišką laikraštį „Lietuvių balsas“, kuris yra vienintelis šaltinis apie po Rusiją išsiblaškiusių lietuvių gyvenimą ir veikimą.

Kitoje korespondencijoje iš Borovičių, kuri buvo atspausdinta 1916 m. gegužės 15 d. laikraštyje „Naujoji Lietuva“, Balys Sruoga pateikė tokio turinio informaciją:

„Borovičiai, Naugardo gub. Į šį miestelį da prieš Kalėdas atkeltąją Panevėžio realinę mokyklą baigė lietuviai: I. Matiejūnas, L. Ječis, A. Grigalis, V. Karvelis, I. Žemaitis, A. Vadopalas, I. Paltarokas, P. Rutkauskas, I. Pranckevičius, I. Skardinskis. Brandos atestatą (VI klasių) gavo du: P. Vinckas ir B. Valiušaitis.“

Kad Panevėžio realinė mokykla buvo evakuota į Venevą teigė istorikė Ona Maksimaitienė. Patikrinti šį jos tvirtinimą iškart nepavyko. Tulos srities valstybinis archyvas atsakymo neatsiuntė. Šįkart padėjo visagalis internetas.

Venevo apskrities kraštotyrinėje interneto svetainėje www.veneva.ru pavyko rasti informaciją, kad po 1917 m. vasario revoliucijos Venevo dvasinė mokykla buvo išformuota ir į jos patalpas perkelta Panevėžio realinė mokykla. Šioje interneto svetainėje dar pateikiama duomenų apie pabėgėlius iš Kauno gubernijos.

Panevėžio realinė mokykla iš Borovičių į Venevą galėjo būti atkelta karo pabaigoje. Yra žinių, kad 1918 metais čia ją baigė Balio Sruogos brolis Kazys Sruoga, vėliau tapęs žymiu ekonomistu, spaudos darbuotoju. Po karo Panevėžio realinė mokykla atgal į Lietuvą negrįžo. 1918 metais ji buvo perorganizuota į Venevo devynmetę mokyklą.

Nuotraukoje:
Buvusi Venevo dvasinė mokykla, į kurią Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje perkelta į Rusiją evakuota Panevėžio realinė mokykla. Iš www.veneva.ru.

Leonas Kaziukonis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: