Pokalbis su rašytoja apie paskutinįjį baltąjį raganosį ir nykstančias gyvūnų rūšis

Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ birželio 12 d. linksmai atidaryta vaikų vasaros stovykla, o štai kita diena skirta rimtesnei šviečiamajai veiklai. Esame socialiai atsakinga įstaiga ir norime stiprinti Panevėžio, kaip Žaliausios Lietuvos savivaldybės pozicijas, tad pasitelkdami susitikimus su įvairiais kultūros žmonėmis, edukuojame gyventojus aplinkosaugos, laukinės gamtos apsaugos temomis.

Apie 40 vaikų susirinko susitikti su rašytoja Giedre Rakauskiene. Tai vieniems jau žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas, savo kūryba užkariaujantis vis daugiau skaitytojų širdžių. Moteris yra išleidusi dvi knygas vaikams – „Dramblys ir antis“ (2016 m., pelnė geriausios knygos mažiausiems skaitytojams apdovanojimą) ir „Paskutinis pasaulyje baltasis raganosis“ (2020 m.). Pastaroji – tikros paskutinio pasaulyje baltojo raganosio istorijos įkvėpta paveikslėlių knyga vaikams, pasakojanti apie vienatvę ir draugystę.

„Prieš kokius penkiasdešimt metų baltųjų raganosių buvo apie 2000, prieš dvidešimt – apie 50, o šiandien liko tik dvi patelės – Najin arba Fatun“. Brakonieriai, medžioklė dėl trofėjų, miškų kirtimas dėl gyvenamųjų plotų stygiaus… Visa tai įtakojo dabartinę liūdną šios rūšies situaciją, – apie baltųjų raganosių populiaciją kalbėjo viešnia.

„Raganosis Sudanas pirmuosius penkis metus gyveno Afrikoje, tuomet keturiasdešimt metų praleido Čekijos zoologijos sode ir tik prieš mirtį sugrįžo į Keniją. Jis buvo atskraidintas į Afriką tam, kad susiporuotų su viena iš dviejų patelių ir susilauktų palikuonių. Tačiau susirgo ir mirė, o kartu su juo išnyko ir visa šiaurinių raganosių rūšis. Bet gera žinia ta, kad mokslininkai, pasitelkę genų inžineriją tikisi pagalbinio apvaisinimo būdu atkurti jų populiaciją“, – teigė rašytoja.

G.Rakauskienė tikisi, jog sudomino vaikus ir jie patys perskaitys jos sukurtą knygą, paremtą tikra Sudano istorija. Ji viliasi, kad iškelė vaikams daug klausimų: kodėl pradingo baltieji raganosiai, ką mes galime pakeisti, kad taip daugiau nenutiktų su kitomis rūšimis?

Tuomet autorė pakvietė vaikus pokalbiui-diskusijai apie aplinkosaugą ir nykstančius gyvūnus, kurios metu jie išgirdo daug naujos ar primirštos informacijos.

Vaikai stebėjo viešnios demonstruojamas skaidres, kuriose rodėsi įvairiausi Sacharos ir džiunglių gyventojai: fenekas, okapija, didieji Afrikos drambliai, gorilos, šimpanzės, žirafos, leopardai, zebrai, begemotai, lūtai, buivolai ir kt.

Viešnia daug klausinėjo susirinkusiųjų: kodėl šis raganosis vadinamas baltuoju, nors yra visai ne baltas; kaip atskirti geopardą nuo leopardo; koks plėšriausias ar greičiausias Afrikos gyvūnas; kas yra buivolo giminaitis; kaip atgabenti į Afriką begemotą; kodėl perka raganosių ragus ir pan.

Renginio metu vaikai pagilino ne tik aplinkosaugos, bet ir geografijos, botanikos žinias, kurias pasitikrino dalyvaudami bibliotekos darbuotojų surengtoje viktorinoje bei atlikdami kūrybines užduotis.

Tikime, jog po susitikimo daugelis turės geresnį supratimą apie trapią ekosistemų pusiausvyrą ir biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą.

Šis renginys – viena bibliotekos vykdomo tęstinio aplinkosaugos švietimo projekto „Girdžiu gamtos šnaresį“ veiklų, dalinai finansuojamų iš Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus lėšų.

Indrė Rapkevičienė