Salomėja Nėris Panevėžyje 1934-36 m. Fotografija. 20a. 4 dešimtmetis

Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas buvo pažangus ūkininkas bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina buvo pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja Bačinskaitė dalyvavo ateitininkų organizacijos veikloje. Vėliau jos pasaulėžiūra keitėsi. Besimokydama gimnazijoje pradėjo kurti pirmuosius eilėraščius.

Lietuvių poetė Salomėja Bačinskaitė pateko į Panevėžį 1934 metų rugsėjo mėnesį. Norint dirbti mokytoja jai reikėjo net prezidento A. Smetonos pritarimo. Tuometinis švietimo ministras J. Tonkūnas iškėlė tokias sąlygas. Jam nelabai patiko būsimoji mokytoja, nes ji buvo kairiųjų pažiūrų. Vėliau tos kairiosios pažiūros nuvedė ją pražūtingu keliu ir labai sumenkino jos nuopelnus literatūros srityje. Ji buvo paskirta dirbti į Panevėžio valstybinę mergaičių gimnaziją lietuvių kalbos ir literatūros ir vokiečių kalbos mokytoja. Žemesnėms klasėms dėstė lietuvių kalbą, o aukštesnėms klasėms vokiečių kalbą. Kaip rašė laikraštis ,,Mūsų kraštas“ 1934 metais į Panevėžio valstybinę mergaičių gimnaziją dirbti mokytojomis paskirtos poetė Salomėja Bačinskaitė (Nėris), panelė Daugaravičiutė ir panelė Zubkevičiutė. Pagal buvusio panevėžiečio Kuzmos atsiminimus S. Nėris iš pradžių gyveno Panevėžyje adresu Tiškevičiaus aikštė. Namo numeris buvo pagal jį buvo tarp 14 ir 16. Tas namas buvo šalia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonijos. S. Nėris butą nuomojo pirmame aukšte. Tuo metu jis buvo moksleivis ir gyveno netoliese. Atsimena, kaip ji semdavo vandenį iš miesto šulinio. Tiškevičiaus aikštėje buvo vienintelis Mikolajevo vietovės šulinys. Kartais vandens trūkdavo. Pagal buvusių mokinių atsiminimus jų mokytoja dažnai atrodydavo užsisvajojusi ir mėgo žiūrėti pro langą. Kaip mokytoja griežtumu nepasižymėjo. Draugavo su gydytoju A. Domaševičiumi. Panevėžyje ji daugiausiai draugavo su gydytojo Antano Didžiulio šeima. Pas juos ir susipažino su būsimu vyru Bernardu Buču.

1934 metais gruodžio mėnesį mirė labai populiarus tarp panevėžiečių Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius J. Lindė – Dobilas. S. Nėris jam paskyrė eilėraštį ,, Tėvelis mirė“. Panevėžyje S. Nėris išleido eilėraščių rinkinį ,, Per lūžtantį ledą“. Ji dalyvavo Panevėžio meno kuopos veikloje. Pripažįstant jos nuopelnus buvo išrinkta Meno kuopos garbės nare. Vėlesniais metais ji nuomavo butą naujai pastatytame fotografo J. Žitkaus name. 1936 metais kovo mėnesį, pažymint G. Petkevičaitės – Bitės 75 metų jubiliejų, vyko literatūros vakaras. Jame dalyvavo garsiausi Panevėžio literatai. Tarp jų buvo Br. Buivydaitė, M. Grigonis ir kiti. Garsiausia tarp dalyvių aišku buvo S. Nėris. Jo metu S. Nėris skaitė savo naujus eilėraščius : ,,Keliai“ , Mažoji mano geišė“, ,, Plieno daina“. ,, Plieno daina“ , kaip rašė tuometinė spauda, buvo himnas klasių kovai.

Panevėžyje ji išbuvo tik iki 1936 mokslo metų pradžios. Mokslo metus ji dar pradėjo, bet greitai išvyko. Poetė gavo iš švietimo ministerijos 1 metų atostogas. Ji paliko Panevėžį ir išvyko į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. Ji išvyko kartu su skulptoriumi B. Buču. Prancūzijoje jie ir įforminio civilinę santuoką, nes Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos kraštą, buvo tik bažnytinė santuoka. Vyresnio amžiaus panevėžiečiai dar atsimena, kad mūsų mieste gyveno ši garsi poetė.

Fotonuotraukose :

Samomėja Nėris su Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos mokinėmis. 20a. 4 deš.

Salomėja Nėris su Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos mokinėmis medelių sodinimo šventėje. 1936 m. balandžio 25 d.

Nuotraukos M. Gumbinienės archyvo.