Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui

2003 metais minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas.

Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis Panevėžys. Vėliau dešinėje Nevėžio pusėje atsiradus kitai gyvenvietei, ankstesnioji pavadinta Senuoju Panevėžiu, arba tiesiog Senamiesčiu.

Istorikė Ona Maksimaitienė 1961 metais įrodė, kad Aleksandro Jogailaičio 1503 m. rugsėjo 7 d. raštas yra seniausias dokumentas apie Panevėžio pradžią ir remiantis istorijos moksle priimta tradicija jo surašymo data laikytina Panevėžio įkūrimu.

Ilgą laiką istorinėje literatūroje apie Panevėžį šis raštas buvo tik pristatomas. Netgi paminkle jo tekstas iškaltas tik trumpai Onos Maksimaitienės atpasakotas. Lotynų kalba parašytas raštas buvo neišverstas ir jo visas tekstas nežinomas. Rašto vertimu susirūpinta tik 1993 metais minint Panevėžio įkūrimo 490-ąsias metines.

Tuo metu aktyviai veikusiam Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyriui, kurio valdybos nariu buvau, pasiūliau, kad miesto jubiliejui būtų gerai Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. raštą išversti. Kai kurie valdybos nariai tokia galimybe suabejojo, tvirtindami, kad dokumentus versti ir juos skelbti yra Lietuvos istorijos instituto prerogatyva.

Teko veikti atskirai ir reikėjo pirmiausia gauti šio rašto tekstą. Buvo žinoma, kad jo originalas neišlikęs. Pagal Kauno kapitulos archyve ir kitur išlikusius nuorašus jis buvo paskelbtas 1948 metais Krokuvoje J. Fijaleko ir V. Semkovičiaus išleistoje Vilniaus katedros ir diecezijos senovinių aktų knygoje. Šio rašto nuorašas dabar saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve.

Iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos gavau Lenkijoje publikuoto Aleksandro rašto kopiją. Tarpininkaujant istorikui Petrui Juknevičiui, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokytoja Rasa Majauskienė šio rašto lotynišką tekstą, o mokytoja Nijolė Veličkienė lenkų istorikų pateiktus paaiškinimus išvertė į lietuvių kalbą.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos lotynų kalbos mokytojas Petras Mikelinskas išverstą tekstą pataisė, o lituanistė Vitalija Vasiliauskaitė jį dar paredagavo. Man beliko tik parengti šio rašto pristatymą. „Panevėžio ryto“ redaktorė Liuda Jonušienė seniausią Panevėžio dokumentą 1993 m. rugsėjo 14 d. paskelbė miesto įkūrimo 490-osioms metinėms skirtame šio laikraščio priede “Senvagė”.

Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. raštas buvo išverstas, suredaguotas ir paskelbtas vietinėmis jėgomis ir entuziazmo dėka. Honorarą už vertimą sumokėjo Panevėžio miesto valdyba. Po Panevėžio įkūrimo 490-osioms metinėms skirtų renginių, 1994 metais Panevėžio miesto taryba rugsėjo 7-ąją paskelbė Panevėžio miesto diena ir priėmė sprendimą ją minėti kasmet.

Paminklą Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui pažymėti rėmėjų lėšomis 2003 metais pastatė Senamiesčio gatvės iniciatyvinė grupė (vadovė Marija Paraščiakienė). Čia taip pat buvo parodyta daug entuziazmo. Paminklo autorius žymus Šiaulių dizaineris Vilius Puronas, kilęs iš Senojo Panevėžio. Architektas Mindaugas Steponavičius, taip pat senamiestietis.

Nuotraukose:

1. Senamiestiečių pastatytas paminklas.
2. Paminklas Panevėžio įkūrėjui Aleksandrui. Skulptorius Stanislovas Kuzma.
3. Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto nuorašas, saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve.
4. Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto vertimas į lietuvių kalbą, paskelbtas „Panevėžio ryto“ priede „Senvagė“ (1993). Iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos fondų.

Leonas Kaziukonis