Mūsų olimpiečių debiutas Paryžiuje

Mūsų olimpiečiai vasaros olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje vykusiose VIII vasaros olimpinėse žaidynėse. Debiuto išvakarėse “Sporto” žurnalas skelbė: “Džiaukitės, lietuviai sportininkai. Jūs važiuojate į pasaulio sporto šeimyną. Jums padeda nauja Jūsų gyvenimo era, Jums nuo šiol atdari keliai į laurų vainikus”. To paties žurnalo 10 ir 11 numeriuose rašoma, jog “Lietuva dalyvavo pasaulio olimpiadoje. Lietuvos Sporto Lyga nutarė siųsti į Paryžių 33 žmonių komandą : 30 sportininkų ir 3 oficialius vadovus.”

Deja, debiutas nebuvo laurais nuklotas. Tarp numatomų dalyvauti žaidynėse buvo minimi futbolininkai, lengvaatlečiai, boksininkas, fechtuotojas, imtynininkas, sunkumų kilnotojas, šaulys ( prof. Tadas Ivanauskas), tenisininkas, gimnastas, plaukikas ir kt. sportininkai. Jau pats sporto šakų įvardijimas rodė, kad tuomet Lietuvoje būta neblogų sportininkų. Tačiau tik paskutiniu momentu Lietuvos vyriausybė davė pinigų futbolo komandai ( 13 žaidėjų) ir dviem dviratininkams.

Pirmasis debiutas nebuvo sėkmingas. Olimpiniame futbolo turnyre kovas burtai nulėmė pradėti Lietuvos ir Šveicarijos komandoms. 1924 m. gegužės 25 d. rungtynes lietuviai pralaimėjo 0:9. Penkis įvarčius į mūsiškių vartus pelnė K. Štumcenegeris. Paguoda buvo tai, kad finale šveicarai pralaimėjo Urugvajaus komandai.Taigi mūsiškių varžovas buvo pajėgi komanda.Dviratininkai už paskutinius pinigus nusipirko dviračius. Su atsivežtais nebuvo įmanoma lenktyniauti. Kartu su 77 dalyviais startuota 188 km. nuotolyje. Juozas Vilpišauskas, nuvažiavęs 100 km., griuvo ir pasitraukė iš lenktynių. Isakui Anolikui sugedo dviratis. Iš trasos sportininkas sugrįžo vėlai nebaigęs distancijos.

IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame dalyvavo 12 sportininkų komanda: 5 lengvaatlečiai, 4 dviratininkai, 2 boksininkai ir 1 sunkumų kilnotojas. Ypač daug buvo tikimasi iš boksininko Juozo Vinčos. Jis buvo Baltijos šalių čempionas, laimėjęs keletą tarptautinių turnyrų. Iš pradžių lietuvis nugalėjo prancūzą, bet ketvirtfinalyje pralaimėjo Pietų Afrikos atstovui ir užėmė 5-8 vietas. Kitas boksininkas K. Markevičius pralaimėjo pirmą kovą prancūzui.

Šį kartą geriau sekėsi dviratininkams. 169 km. nuotolio nebaigė I . Anolikas ir V. Jankauskas, kiti tarp 63 dalyvių užėmė tokias vietas: T. Murnikas 40-ąją, J. Gedminas -42-ąją. Nugalėtojas danas nuotolį baigė valanda greičiau negu lietuviai.Sunkiai sekėsi lengaatlečiams. V. Ražaitis pirmu bandymu nusviedė ietį 51 m. 16 cm ir į finalą nepateko. Šuolininkas į aukštį A. Akelaitis neįveikė pradinio 160 cm aukščio. Bėgikas H. Šveminas 100 m. distanciją nubėgo per 11,3 sek., bet to neužteko patekti į finalą, o 200 m. nuotolio nebaigė…Pirmoji Lietuvos olimpietė P. Radziulytė nebaigė tuo metu sunkios 800 m. distancijos, o bėgikas J. Petraitis nestojo į 5000 m. bėgimo startą…

Lengvojo svorio sunkumų kilnotojas P. Vitonis trikovėje pakėlė 275 kg ir tarp 17 dalyvių užėmė 15 vietą.

1932 m. vasaros olipinės žaidynės vyko Los Andžele ( JAV). Sportininkai norėjo dalyvauti žaidynėse, deja, šis noras neišsipildė. Tolima kelionė per Atlantą finansiškai buvo per brangi. Kita nedalyvavimo priežastis 1932 ir 1936 m. vasaros žaidynėse- nesėkmingi pirmieji mūsų sportininkų startai. Mūsų kaimynai estai , dalyvavę 1920-1936 m. žaidynėse pelnė 6 aukso, 6 sidabro ir 9 bronzos medalius. Latviai pelnė 2 sidabro bei 2 bronzos medalius. Mūsų sportininkams trūko ir patyrimo. Juk pirmosios oficialios sporto varžybos Lietuvoje buvo surengtos tik 1922-1923 m. Labiausiai trūko lėšų tinkamai pasirengti varžyboms.Lietuvos tautinis olimpinis komitetas įkurtas tik 1937 m. (prezidentas V. Augustauskas).

Ir vis dėlto, kokia buvo Lietuvos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse prasmė? Olimpinis sąjūdis skelbia, kad sportininkui svarbiausia ne nugalėti, bet dalyvauti žaidynėse. Stipriausiems lemta nugalėti. Lietuva, kaip nepriklausoma jauna valstybė įrodė, kad turi neblogų sportininkų, kurie, sulaukę valstybės paramos, galėjo išgarsinti Lietuvą ir jos sportą. Pokario istorija tai paliudija akivaizdžiai. Nors ir okupacijos sąlygomis, sportas išgarsino Lietuvą ir jos sportininkus.

 

Parengė istorikas Juozas Brazauskas pagal autorinę knygelę ”Šimtas olimpinių žaidynių mįslių” ( 1996 m., leidykla“Šviesa”).


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: