Panevėžyje vyko konferencija apie švietimo inovacijų taikymą praktikoje

Net keturiolikos Panevėžio miesto, Panevėžio rajono ir aplinkinių regionų mokyklų vadovai, pavaduotojai ir mokytojai, besinaudojantys „Eduka klase“ ir „Eduka dienynu“, praėjusią savaitę susirinko į netradicinę praktinę švietimo konferenciją „Naujoji karta ir inovacijos. Ką tai reiškia praktikoje?“. Renginys subūrė ne tik besidominčius naujausiomis technologijomis švietime, bet ir prie jų kūrimo ir tobulinimo prisidedančius pedagogus, kurie dalinosi savo patirtimi ir sėkmės pavyzdžiais.

„Modernių ugdymo metodų ir priemonių, sėkmingai kasdien naudojamų pamokose, nereikia ieškoti kažkur toli, pas visų giriamus suomius ar švedus. Panevėžys yra labai stiprus pavyzdys visai Lietuvai – čia galime rasti daug mokytojų, įgudusių dirbti su švietimo inovacijomis, pritaikytomis judriems šiuolaikiniams vaikams. Kaip juos sudominti, kaip išmaniuosius telefonus pasitelkti ne žaidimams, o mokymuisi, kaip išlaikyti naujosios kartos vaikų dėmesį ir tinkamai įvertinti asmeninius vaikų pasiekimus ir pažangą – tai daugelį mokytojų ir tėvų kamuojantys klausimai, tačiau į juos galima rasti ne vieną atsakymą. Įdomiausia buvo išgirsti praktinius pranešėjų pristatytus pavyzdžius ir matyti mokytojų susidomėjimą“, – teigia konferenciją organizavusios „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė.

„Panevėžio mokslo ir technologijų parke“ kartu su pedagogais ir mokyklų vadovais patirtimi dalinosi įvairūs su švietimu dirbantys specialistai. Vaikų ir paauglių psichologė, knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas“ bendraautorė Asta Blandė kėlė klausimą, koks yra šiuolaikinio mokytojo vaidmuo – mokyti ar mokytis drauge su vaikais?

„Naujoji vaikų karta mus gali pamokyti, kaip neprarasti smalsumo ir pasinaudoti didesnėmis technologijų teikiamomis galimybėmis, nuolat eksperimentuoti, skatinti stiprinti socialinį emocinį intelektą ir ne tik. Iš vaikų galime mokytis laisvės, bendruomeniškumo, savistabos ir įgytos patirties įprasminimo kasdienybėje. Taip pat – ambicingų tikslų kėlimo ir tikėjimo savo „supergaliomis“, – teigė A. Blandė.

Pasak psichologės, vaikai nuolat ieško prasmės ir kelia klausimą „Kam to reikia?“, o suaugusiesiems verta atsakymo ieškoti drauge. Kaip visi šie klausimai kyla pamokoje ir padeda vaikams mokytis, pavyzdžiais iliustravo Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Sonata Bružienė.

Su skaitmenine mokymosi aplinka „Eduka“ dirbančios mokyklos daug prisidėjo prie šio sprendimo tobulinimo ir pritaikymo vaikų, tėvų, mokytojų ir mokyklų vadovų poreikiams, už ką visa kūrėjų komanda yra labai dėkinga. Tadas Pukas, „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas, pristatė, kokie skaitmeniniai sprendimai numatomi įdiegti netolimoje ateityje ir kokiu keliu žengia pasaulinės tendencijos. Svarbu suprasti, kad mokytojas visuomet išliks svarbiausias žmogus vaiko mokymosi procese, o popierinės mokymosi priemonės taip pat niekur nedings. Šiuolaikinio švietimo kryptis – ieškoti aukso viduriuko ir viską kruopščiai derinti, integruoti tarpusavyje, kad vaikai galėtų išnaudoti skirtingus būdus įgyti žinių ir gebėjimų, kurių jiems prireiks greitai besikeičiančiame gyvenime. Visa tai apima sisteminis požiūris į mokymąsi: vadovėlių komplektus papildo skaitmeninis turinys, o dienynas padeda vertinti ir sekti vaiko pažangą kiekviename žingsnyje.

Apie sėkmingą inovacijų taikymą mokyklos valdyme ir pamokose papasakojo Dmitrijus Karpavičius, Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorės pavaduotojas ugdymui. Pasak jo, skaitmeninės kartos vaikai tuo pat metu yra ir atradėjai, ir vartotojai, todėl jiems mokymasis ar darbas turi būti panašus į žaidimą – su pasiekimais, lygiais, laimėjimais, kovomis, greitu grįžtamuoju ryšiu. Mokyklos administracijai taip pat praverčia interaktyvios sienos analizės apie mokytojų ir jų mokinių veiklą. D. Karpavičius prisipažino nenorįs prisiminti laikų su popieriniais dienynais, nes dabar – daug patogiau naudotis viena platforma, skirta betarpiškam mokytojų, mokinių pažangos sekimui, bendravimui su tėvais.

Apie tai, kokius klausimus mokytojams ir klasės auklėtojams dažniausiai užduoda tėvai, ir kokį spaudimą vaikui sukuria priverstinis lyginimas tarpusavyje ir reitingavimas, plačiau pasakojo „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė. Klausdama, kas geriau – konkurencija ar individuali pažanga, ji ragino susimąstyti, kas labiau padės užauginti laimingą vaiką? J. Nacevičienė pabrėžė, kad kova dėl vietos reitingų lentelėje nemotyvuoja stengtis nei geriausiai, nei sunkiau besimokančių vaikų, tik sukuria jiems nereikalingą papildomą stresą, įtampą. Tuo tarpu yra ir kitas būdas konkuruoti – tai varžytis su pačiu savimi ir su savo pasiekimais. Toks būdas padeda vaikams tobulėti, todėl labai svarbu atsižvelgti į kompleksiškai matuojamą individualią vaiko pažangą.

Konferencijoje viešėjo ir šiais metais apdovanotas Metų mokytojas dr. Simonas Šabanovas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokytojas ir mokomųjų priemonių autorius. Jis savo pamokas apverčia „aukštyn kojom“ ir kiekvieną kartą pirmiausia pradeda nuo įsivertinimo ir dešimties klausimų, kuriuos mokiniai atsako tiesiog savo išmaniuosiuose telefonuose – „Eduka klasėje“. Pasak mokytojo, įvairių užduočių atlikimas interaktyviomis priemonėmis yra galimybė, bet ne būtinybė, todėl kiekvienas mokytojas turėtų nebijoti eksperimentuoti ir rasti tai, kas jam ir vaikams labiausiai tinka ir patinka. Jis pats nevengia „pasiskolinti“ ugdymo medžiagos iš įvairių kitų dalykų skaitmeninių vadovėlių, ir tai labai pasiteisina – vaikams įdomu tą pačią temą analizuoti keliais aspektais. Pavyzdžiui, geografijos pamokoje kalbėdamas apie religijas S. Šabanovas gali čia pat atsiversti skaitmeninį istorijos vadovėlį, religijų temą, o diskusijai apie Europos ribas praverčia Eurolygos komandos ir net Eurovizijos dainų konkursas – kodėl jis taip istoriškai susiklostė ir kurios šalys buvo įtrauktos.

Paskutinė konferencijos tema palietė ir vaikus, ir suaugusiuosius aktyviai įtraukiančių socialinių medijų klausimą. Iš tiesų tai galėtų tapti puikiu įrankiu bendruomenės formavimui – apie tai papasakojo Evelina Mažrimaitė, skaitmeninės komunikacijos agentūros „Digital Sense“ projektų vadovė.