Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokiuos pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos
Skaityti daugiau
Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą
Skaityti daugiau
Kaip sovietmečiu teigta, milžiniškai ūkinei bei kultūrinei statybai finansuoti reikalingas lėšas valstybė gauna iš socialistinių įmonių ir ūkinių organizacijų sankaupų. Taip pat biudžeto papildomas pajamų šaltinis buvo ir gyventojų lėšos, gaunamos iš valstybinių paskolų. Kaip
Skaityti daugiau
Vadinamosios didžiosios komunizmo statybos Sovietų Sąjungoje buvo laikomos valstybės pasididžiavimu. Objektai glumino milžiniškais užmojais, o „tarybiniai“ žmonės savo valios pastangomis kėsinosi pažaboti net šėlstančią gamtos stichiją. Žinoma, tikroji tokių užmojų kaina buvo kruopščiai slepiama, o
Skaityti daugiau
1944 –1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino
Skaityti daugiau
SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX a. 6 deš. tuometinis
Skaityti daugiau
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo
Skaityti daugiau
Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai. Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti
Skaityti daugiau
Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto
Skaityti daugiau
1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei
Skaityti daugiau
Šiek tiek istorijos Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines
Skaityti daugiau
Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos
Skaityti daugiau
Minime 25-ąjį nepriklausomos Lietuvos pavasarį. Svarbių istorinių datų minėjimai kviečia mus prakalbinti jau žinomus faktus vis kitomis dabarties aplinkybėmis. Užaugo ir subrendo karta, laisvo gyvenimo teikiamas galimybes suvokianti kaip duotybę. Tad istorija turėtų būti perteikiama
Skaityti daugiau
