Juozo Miltinio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina Rastenienė apie jaunąjį kūrėją: „Konstantinas ir piešia, ir eiliuoja. Paklaustas, kas svarbiau, sako: „Man šis klausimas skamba lygiai taip pat, kaip „O ką tu labiau myli,
Skaityti daugiau
Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Miknevičienė:„Tonis eilėraščiuose atsiveria kaip labai jautrus žmogus. Jis kalba apie susvetimėjimą, apie amžinas laimės paieškas, apie troškimą būti savimi. Šitos temos amžinos. Tonis turi galimybių bręsti
Skaityti daugiau
„Ilgai, nedrąsiai ir kukliai brendusi viešumui asmenybė, kurios kūrybos išskirtinumo ženklas – ne gebėjimas išjausti, o gebėjimas tyrinėti, klausti, ieškoti, svarstyti. Žvilgsnis į pasaulį ir save kritiškas, kai kada ironiškas, bet gilus, žodynas sodrus, mintis
Skaityti daugiau
Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Miknevičienė supažindina su jaunąja kūrėja:„Jos eilėraščiai - nedrąsūs bandymai įeiti į poezijos pasaulį: rasti savo žodį, savo temas, savitą požiūrį į visa, kuo gyvena žmogus. Bet
Skaityti daugiau
„Saulius kruopštus, kūrybingas ir išradingas šeštokas. Rašant jam svarbi tyla, nuotaika. Jei supyksta, kurti negali,“ – pastebi mokytoja Jolanta Baltienė. RUDENS AKIMIRKOS Lapai šlama, šnibžda, šnara, O širdy – smagu ir gera, Nusispalvino miškai, Truputėlį
Skaityti daugiau
Mokytoja Jolanta Baltienė: „Tai yra pirmieji Eglutės kūrybiniai bandymai. Minčių eilėms sufleruoja mama, o mergaitė kuria ir rimuoja pati. Rašyti Eglei patinka, kai ramu, tylu“. Mano svajonė Atsikėlus vieną rytą, Pastebėjau netyčiom – Medžių lapai
Skaityti daugiau
Baigiasi vyriausiasis rudens mėnuo. Sugalvojome parengti tik vyriausiųjų gimnazistų atlanką. Pamanėme, kad lapkričio NEVĖŽIO rubrikai bus pats tas – vyriausiųjų kūryba. Tačiau, argi galėjome neišspausdinti mūsų projekto jauniausiųjų debiutantų iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos –
Skaityti daugiau
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Narbutaitė apie jaunąją kūrėją pasakoja: „Inesa Jablonskaitė eilėraščius rašo jau seniai, tačiau, kaip pati sako, tik sau. Būdama kukli, tačiau gilios jausenos Inesa tiki poetinio žodžio galia. Jos eilėraščiuose
Skaityti daugiau
„Iš tiesų rašau dainas, bet pastebėjęs, kad daugelis jų yra panašesnės į poeziją, pradėjau rašyti eiles.“ Pabaiga Tamsa... Aplink vien tik tamsa. Galvoje skausmas, akyse rasa. Dėl beprasmio laukimo Nuo mano sielos ėmė sklisti tvaikas.
Skaityti daugiau
„Kurti – skęsti savo emocijose ir žinoti, jog galėsiu išnirti nesibaimindama, jog kažkas nesupras.“ Saulės šviesoje Rodos, viskas sustoja, Tik širdis vis nerimsta. Stebiu, kaip paukščiai pakyla, – Jie skrenda link savo tiesos. Ir jau
Skaityti daugiau
„Ieva rašo miniatiūras, nes, kaip pati sako, kartais galvoje minčių prisikaupia per daug. Didžiausia mergaitės svajonė aplankyti egzotiškas pasaulio šalis ir patirtus įspūdžius perteikti miniatiūrose“, – tokie Velžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Aldonos
Skaityti daugiau
„Su Emilija susipažinau tik šiais mokslo metais. Pastebėjau, kad mergaitė kūrybinga. Tą patį patvirtino ir pirmoji Emilijos mokytoja B. Švilpienė. Jos paklausiau, kodėl kuria. Emilijos atsakymas nustebino: dėl savęs, dėl savo fantazijos ir dėl savo
Skaityti daugiau
„Rudenio metą, ak, rudenio metą – / paukštiškai liūdną ir žvėriškai platų…“ – pradėjo kažkada savo eilėraštį poetė Elena Mezginaitė, kurios gimtadienis – paskutinioji šio mėnesio diena. Šiandien ruduo – dar spalvotas. Jis pasitinka tokią
Skaityti daugiau
„Mokytojus Adelina dažnai stebina savo netikėtomis įžvalgomis, giliomis mintimis“, – nesuabejojome Rožyno progimnazijos mokytojos Laisvidos Kuzmaitės žodžiais apie jos pastebėtą kūrėją. JIS Einu auksinių lapų kilimu, ištiestu per tamsų gatvės rūką. Vedžioju šunį. Beržų
Skaityti daugiau
„Andrėj - vertėjas iš rusų kalbos. Būti vertėju gali tik tas, kuris jaučia dvi kalbas, turi platų, turtingą žodyną, yra smalsus, labai kruopštus, nes žodžio, posakio atitikmens kartais tenka ieškoti įvairiausiuose šaltiniuose. Džiugu, kad Andrėjus
Skaityti daugiau
„Minties“ gimnazijos mokytoja Emilija Gedraitienė taip kalba apie jaunąjį kūrėją:„Nedas, įrašęs kūrinį kabinete į laikmeną, pridūrė, kad tai jo geriausias kūrinys. Stebina, kad tai kūriniai, pasakojantys dažniausiai apie kitokius žmones. Jis ir savo akiratį plečia
Skaityti daugiau
Yra toks posakis – „lengvo pasivaikščiojimo nebus“. Šio, rugsėjo, atlanko jaunųjų kūryba tokia. Apie ją galima sakyti – „lengvo pasiskaitymo nebus“. Gal atsitiktinis tas rudens pradžiai sutapimas – visi autoriai prozininkai, visiems jiems būdingas savęs
Skaityti daugiau
Mokytoja Emilija Gedraitienė: „Apie Karoliną: perfrazuosiu pavasarį pasakytus pačios Karolinos žodžius, kad ... žmogus be kūrybos neįdomus žmogus. „Aš savęs kitaip neįsivaizduoju. Kūryba ir žirgai - dabar svarbiausi dalykai mano gyvenime." MINIATIŪROS Einu. Vienas, du,
Skaityti daugiau
„Mergaitė meniškos sielos, jos rašymo stilius gana filosofinis, labai savitas. Veronika ieško savęs gilindamasi į sudėtingus gyvenimo klausimus, daug skaitydama.Groja gitara, pati kuria dainas ir jas atlieka. Ji labai nuoširdi, jautri, matanti, kam ir kada
Skaityti daugiau
Pasaka apie sūrelį Gyveno kartą sūrelis. Iš tikro – dar ne sūrelis. Tai tebuvo varškės gabalas. Kadangi jis troško tapti sūreliu, tai išėjo į šokolado fabriką. Beeidamas sutiko razinas. Razinos jo ir klausia: Kur eini
Skaityti daugiau
Aš tik žiūrėjau Vis žiūrėjau aš į gražią lauko gėlę. Ji prašė vandens, o aš tik stebėjau, Ji laukė mano vienintelio šilumos, O aš tik dvejodamas žiūrėjau. Saulė taip pat gėlę pastebėjo. Pastebėjo ir šildyt
Skaityti daugiau
Sode Sėdžiu po ramiai šiurenančiais obelų žiedais Ir nebetikiu tais tavo pažadais. Vakarais pražydusios ramunės žiedų nedraskysiu, Myli jis ar ne – nebeklausinėsiu. Laikau rankoje tik vieną baltą rožę Ir dar stipriau suspaudžiu geliantį jos
Skaityti daugiau
Individas Kas yra žmogus? Eritrocitų ir leukocitų bankas? O gal dvikojis, griaunantis kaip tankas? Dažniausiai būna jis irzlus, Bet kartais ir labai džiugus. Pamatęs kitą, gali jam pamoti Arba piktai nusišypsoti. Sakys tik tai, kas
Skaityti daugiau
Nieks niekad nežinos Praskrido vėl paukščiai virš galvos, Ką mąsto jie - nieks niekad nežinos. Kaip jaučias jie, kai supas ant žvaigždės, Kurią labai sunku pasiekt žmonėms, Nieks niekad niekad nežinos. Ir žmonės paukščių nepranoks,
Skaityti daugiau
Reikalavimai Nekviesk manęs lipšniu svetimu balsu. Neliesk mano kaklo ledinėmis rankomis. Neglostyk mano akių vokų savo degančiais pirštų galiukais. Netykok manęs čia pat už kampo, net jeigu ir atrodau liūdna. Nelauk manęs pasislėpęs po lova.
Skaityti daugiau
Audra Atskriejo debesys juodi, ir skrodžia dangų žaibas, ir rados nerimas širdy, jaučiuos kaip mažas vaikas. Praplyšo juodasai dangus, lietus pradėjo pliaupti, man kažkodėl taip neramu, lyg ko negero laukti. Bandau įtikinti save, kad audra
Skaityti daugiau
„Aelita – „auksinis“ vaikas. Ji klasės siela, mokyklos mokinių prezidentė. Kurti pradėjo supratusi, kad liūdesį išliejus eilėmis jis sumažėja. Mergaitė jautriai išgyvena visas šalia esančias negeroves – žmonių abejingumą vienas kitam , nemeilę gamtai, gyvūnams,
Skaityti daugiauBaigiasi paskutinysis vasaros mėnuo... Taip ilgai lauktos. Vos juntamą melancholiją tepravaiko mintis apie vėl atgysiančius mokyklų koridorius, klases, atjaunėjantį miestą... ir, be abejo, jaunųjų kūryba. Kai kurie kūrėjai skaitytojams pažįstami iš ankstesniųjų „Nevėžio“ atlankų. Jų
Skaityti daugiau
„Laisvalaikiu mėgstu skaityti poeziją, bandau ir pati rašyti, taip pat mėgstu dainuoti, groju ukulėle, lankau Pasvalio kultūros centro teatrą „Drãma“, domiuosi biologija ir gamta. Ateityje norėčiau būti psichologe ar kitaip sieti savo gyvenimą su pagalba
Skaityti daugiau
„Jau keletą metų pagrindinis mano hobis – eilėraščių ir miniatiūrų rašymas. Rašyti pradėjau septintoje klasėje, bet nesupratau šio pomėgio svarbos ir nustojau. Atėjus mokytis į gimnaziją, noras rašyti ir vėl atgimė. Kurti mane skatina kiekviena
Skaityti daugiau
