Kunigas J. Tilvytis.

J. Tilvyčio gatvė

J.Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Šioje vietoje seniau buvo Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja.

1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad  Molainių gatvė blogiausia mieste – čia siaura, čia plati, be šaligatvių lentų, ant jų telefonų stulpai. O gatvė svarbi. 1934 m. į gatvės galą miesto savivaldybės sprendimu buvo leista vežti įvairius nešvarumus. Tai, aišku, neprisidėjo prie gatvės prestižo. Gatvėje buvo nedaug verslo įmonių. Minima tarpukariu buvusi Jasinsko puodų dirbtuvė. Geriausiu Panevėžyje siuvėju vadintas Pr. Petrauskas dirbo Molainių g. 9.

1934 m. vasario 6 d. Molainių gatvė pavadinta Jurgio Tilvyčio gatve. J. Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas į kunigus. 1922 m. – naujas posūkis jo bažnytinėje veikloje. Visą turtą paaukojęs seserims kazimierietėms, pats įstojo į vienuolių Marijonų ordiną ir išvyko į Marijampolę. 1927 m. atvykusį į Panevėžį vyskupas K. Paltarokas paskyrė Panevėžyje įkurtos marijonų vienuolijos viršininku. 1927 m. liepos 9 d. J. Tilvytis paskirtas Šv. Trejybės bažnyčios rektoriumi. Jis save vadino ubagų karaliumi, nes daug dėmesio skyrė labdaringai veiklai. Tapęs misionieriumi jis rinko iš šventorių ir gatvių elgetas ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda. Rūpinosi ir našlaičiais vaikais, jiems taip pat steigė prieglaudas. 1930 m. Panevėžio mieste jau buvo 5 našlaičių ir senelių prieglaudos. Kunigas vežiodavo mieste vežimėlį ir rinkdavo aukas. Visi galėjo mesti į tą vežimėlį jiems nebereikalingus daiktus, drabužius ir kitus reikmenis. Panevėžio spaudoje jis skelbė vargšų pavardes. Tai padėjo pritraukti daugiau lėšų. J. Tilvytis mirė 1931 m. gruodžio 24 d., palaidotas Marijampolėje.

Molainių gatvė garsėjo prieglaudomis, kurias steigė labdaringos organizacijos. 1927 m. Marija Rusteikatė  su vienuole Olimpija Rajunčaite ir marijonu Jurgiu Tilvyčiu‑Žalvarniu įkūrė Dievo Apvaizdos seserų draugiją. Jai priklausė apie 30 netekėjusių tretininkių. Draugija vidaus reikalų ministerijoje perregistruota 1936 m. balandžio 18 d. 1936 m. gruodžio 13 d. draugijos pirmininke tapo M. Rusteikaitė. Ji  gimė 1892 m. sausio 2 d. dvarininkų šeimoje Kybartų dvare Kurtuvėnų valsčiuje Šiaulių apskrityje. Baigusi medicinos studijas atvyko į Panevėžį. 1923–1937 m. gyveno Panevėžyje. Čia jos veikla buvo susijusi su Šv. Vincento ir Paulo draugija – ji buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos iždininkė, vėliau valdybos narė, dalyvavo draugijos karitatyvinėje veikloje, ji subūrė pasišventusių seserų grupę, kad jos jai padėtų globoti vargšus, paliegėlius, mirštančius ir ligonius.

1928 m. Šv. Vincento ir Paulo draugijos namuose Molainių gatvėje atidaryta prieglauda.  Didžiausia Prieglauda Molainių g. 18 atidaryta 1938 m. lapkritį.

1939 m. naktį iš rugsėjo 7 į 8-ąją ypač didelis gaisras kilo Jankelio Liuno namuose. Sudegė 3 gyvenamieji namai ir 2 daržinės. Ugniagesiai gaisro vietoje dirbo apie 5 valandas. Žuvo vienas žmogus. Gretimo namo savininkė užrakino savo šulinį ir neleido juo naudotis ugniagesiams. Gaisras padarė 6340 litų nuotolių šeimininkui. Labai nukentėjo ir tuose namuose gyvenę nuomininkai, nuostoliai įvertinti 5498 litais. Bendra nuostolių suma siekė beveik 12 tūkst. litų. Kaip rašė tuometinė spauda, tai buvo vienas didžiausių gaisrų Panevėžyje per 5 metus.

1938 m. Tilvyčio gatvė praplatinta ir ištiesinta.

1940–1944 m. Lietuvai netekus nepriklausomybės, daug pokyčių įvyko ir J. Tilvyčio gatvėje. 1941 m. birželio 27 d. Panevėžį užėmė nacistinės Vokietijos kariniai daliniai. Prasidėjus nacių okupacijai, vokiečių komendanto Harmo įsakymu įsteigtas Panevėžio žydų getas. Jo teritorija apėmė Klaipėdos, Tilvyčio, Jurgio, Upės ir Skerdyklos gatves, iš kurių iškelti ne žydų tautybės asmenys. Bet dalis gyventojų liko, daugiausia tie, kurie laikė naminius gyvulius. Kai kuriems gatvės gyventojams pasiūlyta keistis su žydais gyvenamaisiais namais. Dalis taip ir padarė. Gete numatyta apgyvendinti 4423 asmenis. Čia gyveno 417 vaikų iki 6 metų amžiaus. Be pastogės gete buvo 1260 asmenys. Iš viso žydų gete buvo apie 8 tūkst. asmenų. Teritorija buvo aptverta spygliuota viela. Getas egzistavo neilgai. Liepą–rugpjūtį įvykus masinėms žudynėms, rugpjūčio 23 d. getas likviduotas. Žudynes Panevėžio krašte organizavo Joachimo Hamanno būrys. Tie Tilvyčio gatvės gyventojai, kurie susikeitė su žydais namais, liko faktiškai pralaimėję. Vokiečiams pareikalavus grįžti į buvusius namus, paaiškėjo, kad tie namai buvo  nuniokoti, nes dalis žydų tautybės asmenų buvo sušaudyti jau anksčiau.

Sovietiniais laikais gatvė pavadinta Zigmo Angariečio vardu.

Naujas etapas gatvės istorijoje  prasidėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. 1990 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto valdybos potvarkiu  Z. Angariečio gatvei grąžintas J. Tilvyčio vardas.

Kunigas J. Tilvytis.
Dievo Apvaizdos prieglauda. 1938 m.
Dievo Apvaizdos seserų prieglaudos našlaičiai. 1939 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: