2003 metais minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto
Skaityti daugiau
Ši skulptūra, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 metais skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė neseniai miręs žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923 – 2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas –
Skaityti daugiau
Sueina 25 metai, kai atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas į „Panevėžio balsą“ pakeistas 1990 m. liepos 4 d. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie
Skaityti daugiau
Pagal architekto Jono Putnos projektą šie sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 metais. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje
Skaityti daugiau
Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė - Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos
Skaityti daugiau
Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro
Skaityti daugiau
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien apie šio almanacho leidybą žinoma nedaug. Knygų leidyklą
Skaityti daugiau
1845–1915 metais Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 metais išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami
Skaityti daugiau
1980 metais užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus
Skaityti daugiau
Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 metais. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti
Skaityti daugiau
Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus
Skaityti daugiau
Atkurtas autentiškas vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tą, ką per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, pernai atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis
Skaityti daugiau
1919-1929 metais gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Juozas Zikaras be kitų reikšmingų darbų sukūrė ir Panevėžio valstybinei gimnazijai skirtą bareljefą. Ši gimnazija, kur skulptorius dirbo piešimo mokytoju, suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime ir kūryboje. Deja, minėtas gimnazijos
Skaityti daugiau
Šis protestas kilo 1984 metais, kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 metais apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai
Skaityti daugiau
Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 metais, joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas
Skaityti daugiau
Rašytojas Balys Sruoga 1906 – 1914 metais Panevėžyje mokėsi realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727 – 2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Čia jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 760 metų, kai pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėta Upytės žemė. Tai 1254 metų balandžio mėnesio Livonijos ordino, Rygos arkivyskupo ir kapitulos aktas dėl Žiemgalos žemių padalijimo. Jame nurodoma, kad Rygos arkivyskupui atitekusios dvi
Skaityti daugiau
1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime kokią įtaką to meto Panevėžio
Skaityti daugiau
Iki 1993 metų Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą
Skaityti daugiau
1944 metų rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome
Skaityti daugiau
Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 metais. Ji įrašyta į 1900 – 1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio
Skaityti daugiau
1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos
Skaityti daugiau
Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus – Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920-2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 metais išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė
Skaityti daugiau
Pastatytas 1990 metais, kai Panevėžyje birželio 9 d. buvo pasitiktas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio iš Vilniaus į Kryžių kalną nešamas kryžius. Panevėžiečių pastatytą kryžių sukūrė kunigas Algis Neverauskas, Gediminas Vasiliauskas ir Erikas Urbonavičius. Tuomet tautinio
Skaityti daugiau
Šie nauji teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 metais Panevėžyje įkurtam
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 400 metų, kai Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iš jų iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į
Skaityti daugiau
Šiandien seniausias Panevėžio laikraštis dar nenustatytas ir nesurastas. Ankstesniais duomenimis pirmieji laikraščiai Panevėžyje išėjo 1914 metais. Tai buvo rusų kalba leidžiamas „Naš kraj“ („Mūsų kraštas“) ir „Ponevežskij listok“ („Panevėžio lapelis“). Dėl jų abejonių nėra jokių.
Skaityti daugiau
Šis sprendimas atkakliu kunigų ir tikinčiųjų reikalavimu Panevėžio miesto vykdomojo komiteto buvo priimtas 1989 m. balandžio 24 d. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų
Skaityti daugiau
Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O
Skaityti daugiau
Ji stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros
Skaityti daugiau
