Turima omeny Šv. Aloyzo paminklą, šiandien stovintį Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius
Skaityti daugiau
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime.1903 metais baigė Žemaičių kunigų seminariją ir įšventintas kunigu. 1908 metais prasidėjo jo ilgesnis kunigavimo laikotarpis. Tais metais
Skaityti daugiau
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau-LTJ) Panevėžio rajonas pradėjo formuotis Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 1926 metais rugsėjo 12 dieną. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 metų spalio 8 dieną. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 metų kovo 9
Skaityti daugiau
1918 metais vasario 16 dieną Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Iki nepriklausomybės įtvirtinimo praėjo ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Valstybę gynė Lietuvos savanoriai. Įvertinant jų nuopelnus jiems įteikiami medaliai. Sukurta ir savanorių vėliava. Ją patikėta kurti dailininkui
Skaityti daugiau
Pirmieji bankininkai Lietuvoje buvo žydai. Jie skolindavo pinigus už tam tikrą užstatą. Užstatu imamas ir ir nekilnojamas turtas: dvarai, namai ir bažnytinės vertybės. Negrąžinus pinigų, užstatas parduodamas. Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje
Skaityti daugiau
1928 metais Panevėžio skautai sulaukė brangių svečių. Juos aplankė Vilniaus skautai. Vilniuje skautai veikė nuo 1918 metų. Juos įkūrė Petras Jurgėla. Tai buvo pirmieji skautai Lietuvoje. Kada Lietuva neteko Vilniaus miesto ir krašto tas judėjimas
Skaityti daugiau
Nacistinė Vokietija vis labiau susidūrė su sunkumais karo frontuose. Buvo ieškoma rezervų okupuotuose kraštuose. 1943 metais SS legioną bandyta suorganizuoti ir Lietuvoje, bet tai baigėsi nesekme. 1943 metais nacių valdžia kovo mėnesį pradėjo organizuoti Lietuvos
Skaityti daugiau
Pirmas pasaulinis maldininkų suvažiavimas vyko Prancūzijoje Avinjono mieste 1874 metais. Jį organizavo Marija Morta Tamisier ir finansinis rėmėjas šilko pramonininkas Filibertas Vro. Panevėžyje pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas suorganizuotas 1933 metais. Jo garbės pirmininku buvo vyskupas
Skaityti daugiau
Dabartinis Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas įrengtas 1965 metais. Žvelgdami į jo varganą būklę, prisiminkime 1989 metais Žaliųjų judėjimo sužlugdytą stadiono rekonstrukciją. Dėl leidimo rekonstruoti stadioną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Ministrų Tarybą kreipėsi dar 1975 metais.
Skaityti daugiau
Birželio sukilimo pradžia 1941 m. sutapo su nacistinės Vokietijos-SSRS karo pradžia. Sukilimo centras buvo Kauno mieste. Birželio 22 d. vakare užimtas radiofonas, organizuota jo apsauga ir imta ruoštis transliacijoms. Birželio 23 d. rytą Lietuvių aktyvistų
Skaityti daugiau
Visos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija įkurta 1925 metų kovo 15 dieną. Jos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. Tikslas buvo globoti sergančius karius, globoti invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. 1935 metais draugijai
Skaityti daugiau
Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo
Skaityti daugiau
Panevėžyje carinės okupacijos metais paminklai viešose vietose nebuvo statomi. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų gyvenamas miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė benduomenė buvo žydai. Nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę
Skaityti daugiau
Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo daroma nemažai pastangų kelti šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas. Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. Bet 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų tokių įmonių. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas. Jis valdė rankdarbių parduotuvę "Juosta“. Ji
Skaityti daugiau
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi ir pašto įstaigos atskirose vietovėse. Panevėžio mieste paštininkai pradėjo savo veiklą jau 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 metais įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Iš pradžių
Skaityti daugiau
1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs
Skaityti daugiau
Didesnė dabartinės Panevėžio vyskupijos dalis iki 1849 metų priklausė Vilniaus vyskupijai , o 12 jos parapijų Žemaičių vyskupijai. 1849 metais dabartinės vyskupijos teritorija atiteko Žemaičių vyskupijai. Lietuvos bažnyčios vadovai siekė įsteigti Lietuvos bažnytinę provinciją. 1925
Skaityti daugiau
Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio
Skaityti daugiau
Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė
Skaityti daugiau
Suprojektuoti jie buvo 1977 metais, „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 metais, po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio
Skaityti daugiau
Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje dar carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veikla nutrūko. Jos veiklą sutrikdė pirmasis pasaulinis karas. 1921 metais spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp jos steigėjų buvo žinomi
Skaityti daugiau
1935 metais seniausią Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Nuo jos įkūrimo šiemet sueina 80 metų. Kaip liudija archyvuose saugomi dokumentai, pirmaisiais metais šios spaustuvės pavadinimas
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemažas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimųsi rūpinosi lenkų dvarininkai. Pagrinde jų rūpesčiu ir atsirado gražus lenkų gimnazijos pastatas Panevėžyje. Lenkų
Skaityti daugiau
Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 metais įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947
Skaityti daugiau
Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis labiau populiarus. 1928 metais Panevėžio mieste ir iki 1931 metų Panevėžio apskrityje tapo privalomas. Bet gerų mokyklų patalpų labai trūko. Kai kurios mokyklos iš viso neturėjo
Skaityti daugiau
Skrydžiai per Atlantą tuo metu kėlė didžiulį susidomėjimą. Daugiausiai drasuolių buvo Iš JAV. Tarp pasaulio valstybių toje srityje gerai atrodė ir Lietuva. Ji buvo tarp pirmaujančių Europos valstybių. 1935 metais buvo atliktas vienintelis skrydis per
Skaityti daugiau
Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Ji sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais. Nacių okupacijos metais mokytojų seminarija nedirbo, tik 1942 metais buvo įsteigtos pedagoginės klasės gimnazijoje. Čia rengti
Skaityti daugiau
Artėjant spalio mėnesį vyksiantiems pirmosios lietuviškos gimnazijos šimtmečio minėjimo renginiams, šiandien nėra iki galo tiksliai nustatyta kuri iš 1915 metų rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo
Skaityti daugiau
Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių
Skaityti daugiau
