Jau prieš kelis šimtmečius minima Panevėžyje Turgaus aikštė. Joje ir būdavo miesto turgus. 1912 metų šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 metais Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo
Skaityti daugiau
Respublikos gatvė buvo pagrindinė miesto gatvė Respublikos laikais. Joje labiausiai mėgdavo lankytis ir poilsiauti miestiečiai. Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 metais miesto sodas prižiūrėti buvo atiduotas ugniagesiams, o 1924 metais ,,Darbo
Skaityti daugiau
Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 metais Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas. Buvo vystomas ir gimnazijų, aukštujų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 metais prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos
Skaityti daugiau
Ši skulptūra, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 metais skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė neseniai miręs žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923 – 2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas –
Skaityti daugiau
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. Jos buvo nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 metų buvo nuomuojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr.26. Tai
Skaityti daugiau
Sueina 25 metai, kai atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas į „Panevėžio balsą“ pakeistas 1990 m. liepos 4 d. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie
Skaityti daugiau
Pagal architekto Jono Putnos projektą šie sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 metais. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje
Skaityti daugiau
Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė - Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos
Skaityti daugiau
Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro
Skaityti daugiau
Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 metų birželio 12 diena. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Greitai radijas
Skaityti daugiau
1919 metais sausio 16 dieną priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje kuriama teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai ir paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste
Skaityti daugiau
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien apie šio almanacho leidybą žinoma nedaug. Knygų leidyklą
Skaityti daugiau
Nemažai buvo dedama pastangų Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Naujų seminarijų steigimas buvo numatytas pagal 1927 metų konkordatą Lietuvos vyriausybės su Vatikanu. Tos kalbos buvo pradėtos dar seniai. 1928 metais sausio 3 dieną vyskupas K.
Skaityti daugiau
1845–1915 metais Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 metais išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami
Skaityti daugiau
Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 metų liepos 22 dieną sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai buvo nuspęsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 metais rugpjūčio 1 dieną organizuojamas Panevėžio
Skaityti daugiau
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk.
Skaityti daugiau
1980 metais užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus
Skaityti daugiau
Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16 gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 metais apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas
Skaityti daugiau
Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 metais. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti
Skaityti daugiau
Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji įkurta draugovė buvo ,,Kęstučio“ skautų draugovė. Jį įkurta 1920 metų spalio mėnesį. Jos įkūrėjas karininkas Vladas Rozmanas. 1924 metais rugsėjo 15 dieną prie ,,Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų
Skaityti daugiau
Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus
Skaityti daugiau
Panevėžyje daugiausiai savo veikla pasireiškė vienuoliai pijorai ir marijonai. Jie tikriausiai daugiausiai nuveikė miesto labui. Pijorai pradėjo savo veiklą daug anksčiau, negu marijonai. Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 metais. Jie įsikūrė prie Švc. Trejybės
Skaityti daugiau
Atkurtas autentiškas vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tą, ką per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, pernai atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis
Skaityti daugiau
Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino nemažą vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai. Jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo. 1925 metais vasario 1 dieną ši mokykla atidaryta Panevėžyje. Mokslas prasidėjo vasario
Skaityti daugiau
1919-1929 metais gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Juozas Zikaras be kitų reikšmingų darbų sukūrė ir Panevėžio valstybinei gimnazijai skirtą bareljefą. Ši gimnazija, kur skulptorius dirbo piešimo mokytoju, suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime ir kūryboje. Deja, minėtas gimnazijos
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštotyros muziejus vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Šiais metais jam sukanka 90 metų. Jis sėkmingai sulaukė dabartinių dienų nepaisant sudėtingų istorijos vingių. Panevėžio kraštotyros muziejus savo ištakomis siekia dvidešimtojo amžiaus pradžią. Tai vienas seniausių
Skaityti daugiau
Šis protestas kilo 1984 metais, kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 metais apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai
Skaityti daugiau
Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 metais, joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas
Skaityti daugiau
1921 metais M. Konkulevičius ėmėsi Panevėžyje organizuotis miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis ir tapo šios mokyklos direktoriumi. Mykolas Konkulevičius gimė 1878 metais rugpjūčio 25 dieną. Savo jaunystę praleido
Skaityti daugiau
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje. Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P.Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki 20 amžiaus pradžios. 1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė Panevėžio
Skaityti daugiau
