Rašytojas Balys Sruoga 1906 – 1914 metais Panevėžyje mokėsi realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727 – 2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Čia jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą
Skaityti daugiau
Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 760 metų, kai pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėta Upytės žemė. Tai 1254 metų balandžio mėnesio Livonijos ordino, Rygos arkivyskupo ir kapitulos aktas dėl Žiemgalos žemių padalijimo. Jame nurodoma, kad Rygos arkivyskupui atitekusios dvi
Skaityti daugiau
Vienas garsiausių klubų, kuris užsiiminėjo visapusiška kultūrine veikla Panevėžyje Respublikos laikais buvo ,,Vienybės“ klubas . Jis savo veiklą pradėjo dar 1909 metais. Tada vienas iš jo organizatorių buvo gydytojas Kazimieras Sliekas, vaistininkas V. Katelė ir
Skaityti daugiau
1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime kokią įtaką to meto Panevėžio
Skaityti daugiau
1941 m. iš birželio 25 dienos į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios g., besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji
Skaityti daugiau
Iki 1993 metų Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą
Skaityti daugiau
1944 metų rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome
Skaityti daugiau
Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 metais. Ji įrašyta į 1900 – 1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Jauna Lietuvos kariuomenė iškovojo nemažai šaunių pergalių. Savanoriai iš visos
Skaityti daugiau
Lietuvos karaimai išeiviai iš Krymo. Juos atsigabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po karų su mongolais – totoriais. Viena iš karaimų bendruomenių buvo įkurta Trakuose. Vėliau jie įsikūrė ir kitose vietovėse. Karaimai tuo metu garsėjo kaip
Skaityti daugiau
1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos
Skaityti daugiau
Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus – Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920-2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 metais išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė
Skaityti daugiau
Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas buvo pažangus ūkininkas bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina buvo pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja
Skaityti daugiau
Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 metais lapkričio 18 dieną Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis augo gausioje šeimoje, iš kurios užaugo 2 seserys ir 5 broliai. Bernardas buvo vyriausias vaikas. Jis mokėsi Smilgių
Skaityti daugiau
Seniausia Panevėžio vaistinė įkurta Engelmano 1795 metais. Ji buvo Turgaus aikštėje. 1867 metais atidarytas tos vaistinės filialas Panevėžio priemiestyje Mikolajeve. Kartais tas filialas buvo laikomas antrąja vaistine Panevėžyje. Jai vadovavo provizorius Petras Varevičius. Vėliau Engelmano
Skaityti daugiau
Pastatytas 1990 metais, kai Panevėžyje birželio 9 d. buvo pasitiktas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio iš Vilniaus į Kryžių kalną nešamas kryžius. Panevėžiečių pastatytą kryžių sukūrė kunigas Algis Neverauskas, Gediminas Vasiliauskas ir Erikas Urbonavičius. Tuomet tautinio
Skaityti daugiau
Šie nauji teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 metais Panevėžyje įkurtam
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 400 metų, kai Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iš jų iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į
Skaityti daugiau
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje. Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki 20 amžiaus pradžios. 1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė
Skaityti daugiau
2014 m. gegužės 19 d. sukanka 95 metai, kai buvo išvaduotas Panevėžys. Po ilgų carinės priespaudos, kaizerinės Vokietijos, po to – Raudonosios armijos okupacijos metų miestas tapo laisvas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Panevėžio krašto savanorių, ypatingai
Skaityti daugiau
Šiandien seniausias Panevėžio laikraštis dar nenustatytas ir nesurastas. Ankstesniais duomenimis pirmieji laikraščiai Panevėžyje išėjo 1914 metais. Tai buvo rusų kalba leidžiamas „Naš kraj“ („Mūsų kraštas“) ir „Ponevežskij listok“ („Panevėžio lapelis“). Dėl jų abejonių nėra jokių.
Skaityti daugiau
1921 metais Lietuvoje buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 metais balandžio 23 dieną Juozo Tumo–Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagrąžinti draugija. Jos tikslas saugoti ir globoti gamtos, istorijos
Skaityti daugiau
Šis sprendimas atkakliu kunigų ir tikinčiųjų reikalavimu Panevėžio miesto vykdomojo komiteto buvo priimtas 1989 m. balandžio 24 d. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų
Skaityti daugiau
1918 metais vasario 16 dieną buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 metų gegužės
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo ,,Makabi“ sporto klubas. 1920 metais įkurta Kaune žydų sporto sąjunga ,,Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga ,,Makabi“ įkurta dar 1885
Skaityti daugiau
Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O
Skaityti daugiau
1908 m. būsimoji Katedra pradėta statyti kaip šv. Stanislovo bažnyčia (leidimas statybai gautas 1904 m. kovo 22 dieną), kuri turėjo tapti antra Panevėžio parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia),
Skaityti daugiau
Ji stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros
Skaityti daugiau
Sukanka 150 metų, kai gimė pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis. Jis gimė 1864 metais kovo 6 dieną Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Sekančią dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių
Skaityti daugiau
