Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti
Skaityti daugiau
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius
Skaityti daugiau
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį
Skaityti daugiau
Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius
Skaityti daugiau
Kodėl tarpukariu Panevėžio miesto gyventojai Berčiūnus pasirinko kaip poilsio vietą, o turtingesnieji čia statėsi vilas? Koks likimas šią vietovę ištiko nacių okupacijos metais? Kaip sovietmečiu privačios vilos tapo miesto valdžios nuosavybe ir buvo perduotos pionierių
Skaityti daugiau
Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti.
Skaityti daugiau
Kelių būklė po valstybės atkūrimo Tarpukariu atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra. Nemaža tų rūpesčių dalis buvo pavesta vietos savivaldybėms. Pirmasis savivaldybių veiklos dešimtmetis buvo sunkus: ką tik baigėsi ilgi svetimųjų priespaudos metai,
Skaityti daugiau
Šiandien Algirdo gatvė Panevėžyje gana ilga. Ji prasideda nuo Ramygalos gatvės miesto centre, ties Infekcinių ligų klinika, ir tęsiasi rytų kryptimi iki pat miesto pakraštyje esančio Velžio kelio. Su Algirdo gatve kertasi net 10 kitų
Skaityti daugiau
1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms: 1)
Skaityti daugiau
Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje
Skaityti daugiau
Gatves grįsti akmenimis pradėta dar cariniais laikais. Lietuva, 1918 m. atgavusi nepriklausomybę, bene pirmiausia pajuto gerų kelių stoką savo krašte. Nustatyta tvarka, pagal kurią imti tvarkyti valstybiniai bei savivaldybių keliai. 1928-aisiais, praėjus 10 metų nuo
Skaityti daugiau
Stoties gatvė Panevėžyje carinės Rusijos imperijos laikais buvo vadinama Vokzalnaja. Ji tęsėsi nuo tilto per Nevėžio upę iki medinio geležinkelio stoties pastato. Pirmojo pasaulinio karo metais gatvė vadinta vokiškai Bahnhofstrase (Geležinkelio stoties gatvė). Ji gerokai
Skaityti daugiau
Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus
Skaityti daugiau
1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953
Skaityti daugiau
Tarpukariu Panevėžyje veikė nemažai parduotuvių ir sandėlių, kur buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų. 1924–1935 m. mieste leistame laikraštyje „Panevėžio balsas“ mirgėjo reklamos, siūlančios įsigyti degtinės, vyno, alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų. Laisvės aikštės 33-iame name
Skaityti daugiau
Panevėžyje karaimų maldos namai, kenesa, buvo Sodų gatvės gale. Nėra tikslių duomenų, kada ji pastatyta. Vienur teigiama, kad XVIII–XIX a. sandūroje, kitur – apie 1840 m. Iš pradžių ji buvusi medinė. Tarpukariu medinės kenesos vietoje
Skaityti daugiau
Šiandien atrodo keista, kad prieš keletą dešimtmečių Panevėžyje, dabartine Laisvės aikšte (sovietmečiu – Lenino) važinėjo miesto autobusai, dūzgė sunkvežimiai ir kiti automobiliai. 1960 m. Lenino aikštėje buvo labai triukšminga, joje sustodavo beveik visi mieste kursuojantys
Skaityti daugiau
Tarpukariu Panevėžyje numačius statyti Apskrities savivaldybės namus (dabar čia, Jakšto gatvėje, veikia Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika), ilgai diskutuota, kurioje miesto dalyje jie galėtų būti – miesto centre ar Smėlynės gatvėje. 1936 m. sausio 19 d.
Skaityti daugiau
Pirmą kartą žydrasis ekranas nušvito 1956 m. Geležinkelio gatvėje įsikūrusiuose tuometiniuose geležinkelio kelio statybos ir remonto ruožo darbuotojų poilsio patalpose, įrengtose veikiausiai tarpukariu statytame, šiandien tebestovinčiame gražiame mūriniame dviejų aukštų pastate, sovietmečiu vadintame „Geležinkelininkų klubu“.
Skaityti daugiau
Siekiant pažaboti savivaliavimus statant individualius gyvenamuosius namus,1975 m. Lietuvoje priimti nauji tokią statybą reguliuojantys nuostatai. Vieni nuostatai reguliavo individualiąją statybą mieste, kiti – kaime. Visuose pirmiausia pabrėžiama, kad viena šeima gali staytis tik vieną namą
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas
Skaityti daugiau
XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač
Skaityti daugiau
Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu
Skaityti daugiau
Architektas Vladas Švipas (gimė 1900 m. Palėvenėje (Pušaloto vlsč.) – mirė 1965 m. Niujorke) savo knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ (Kaunas, 1933 m.) namų statytojams pateikia daug naudingų patarimų, kaip
Skaityti daugiau
Tarpukario laikotarpiu dauguma namų Lietuvos kaimuose ir miesteliuose buvo mediniai. Nemažai tokių trobesių buvo ir didesniuose miestuose. Teigta, kad jei kraštas kultūringas, nesvarbu, medinė ar mūrinė statyba jame vyrauja. Svarbu, kad statiniai būtų tvarkingi ir
Skaityti daugiau
