Nusiramink
„Tu nešauk, nerėk, nusiramink – jei žmogus ant keturių ropoja, dar, reiškia, nėra taip ir blogai,“ – gynėsi ir A. Baukutę bandė raminti Radži TV laidoje “Lietuvos Supermiestas”.
Skaityti daugiau
„Tu nešauk, nerėk, nusiramink – jei žmogus ant keturių ropoja, dar, reiškia, nėra taip ir blogai,“ – gynėsi ir A. Baukutę bandė raminti Radži TV laidoje “Lietuvos Supermiestas”.
Skaityti daugiau
1919-1929 metais gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Juozas Zikaras be kitų reikšmingų darbų sukūrė ir Panevėžio valstybinei gimnazijai skirtą bareljefą. Ši gimnazija, kur skulptorius dirbo piešimo mokytoju, suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime ir kūryboje. Deja, minėtas gimnazijos
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštotyros muziejus vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Šiais metais jam sukanka 90 metų. Jis sėkmingai sulaukė dabartinių dienų nepaisant sudėtingų istorijos vingių. Panevėžio kraštotyros muziejus savo ištakomis siekia dvidešimtojo amžiaus pradžią. Tai vienas seniausių
Skaityti daugiau
Šis protestas kilo 1984 metais, kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 metais apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai
Skaityti daugiau
Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 metais, joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas
Skaityti daugiau
Juris Baliūnas sveikinasi, ir toliau, visą laiką, kol kalbamės, o kalbamės netrumpai – žodžius beria tarmiškai. Taip, kaip priimta Pasvalio krašte. Ir stebisi: „O tu ką, savo tarmę pamiršai?“ Dar pagrasina: „Žiemgaliai mes esam: jeigu
Skaityti daugiau
Kęstutis Preidžius – Biržų tautodailininkų vadas – į visus klausimus atsako daugiskaita – „Mes“. „Mes“ – tai judviejų su žmona duetas. Abu jie – kūrėjai: dailininkas ir tekstilininkė. O dailė jiems – daugiau, nei pomėgis
Skaityti daugiau
1921 metais M. Konkulevičius ėmėsi Panevėžyje organizuotis miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis ir tapo šios mokyklos direktoriumi. Mykolas Konkulevičius gimė 1878 metais rugpjūčio 25 dieną. Savo jaunystę praleido
Skaityti daugiau
Kelintą savaitgalį iš eilės dailininkas Arūnas Augutis kasinėja. Ne šiaip sau, savo sodelyje, bet rimtai – su archeologais – atidenginėja Tyzenhauzų dvarvietės pamatus. Ir vertingų radinių, džiaugiasi, jau aptikę – koklių, labai panašių į Valdovų
Skaityti daugiau
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje. Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P.Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki 20 amžiaus pradžios. 1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė Panevėžio
Skaityti daugiau
Kaip tik šiuo metu panevėžiečiai turi galimybę susipažinti su dailininko Rimvydo Pupelio darbais. Tapytojo iš Obelių ( Rokiškio raj. ) personalinė paroda, pavadinta „Pabudimas“, Panevėžio dailės galerijoje bus eksponuojama bemaž visą lapkritį. -Paroda – dėsningas
Skaityti daugiau
Rašytojas Balys Sruoga 1906 – 1914 metais Panevėžyje mokėsi realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727 – 2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Čia jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą
Skaityti daugiau
Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 760 metų, kai pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėta Upytės žemė. Tai 1254 metų balandžio mėnesio Livonijos ordino, Rygos arkivyskupo ir kapitulos aktas dėl Žiemgalos žemių padalijimo. Jame nurodoma, kad Rygos arkivyskupui atitekusios dvi
Skaityti daugiau
Kviečiame į Staniūnus – į grafikės Vaivos Čyvaitės namus.Šioje priemiesčio gyvenvietėje dailininkė kone metus rengėsi savo pirmajai personalinei parodai. O profesionalės darbai tokie unikalūs, jog retas patiki, kad plunksna ranka vedžiota. Į PINIGUS NEKEISTŲ Pasirinkimo
Skaityti daugiau
Vienas garsiausių klubų, kuris užsiiminėjo visapusiška kultūrine veikla Panevėžyje Respublikos laikais buvo ,,Vienybės“ klubas . Jis savo veiklą pradėjo dar 1909 metais. Tada vienas iš jo organizatorių buvo gydytojas Kazimieras Sliekas, vaistininkas V. Katelė ir
Skaityti daugiau
1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime kokią įtaką to meto Panevėžio
Skaityti daugiau
1941 m. iš birželio 25 dienos į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios g., besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji
Skaityti daugiau
Iki 1993 metų Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą
Skaityti daugiau
Europos garsenybė – stiklo menininkas iš Dembavos Remigijus Kriukas. Paradoksas: apie jį pirmiausia prabilo pasaulis, ir tik po to – Lietuva. SUVIENIJO Tokio akinančio reginio – dešimtį dienų ir naktų be pertrūkio vykusios stiklo ir
Skaityti daugiau
1944 metų rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome
Skaityti daugiau
Akvarelė. Tapyba. Fotografija. Štai kertiniai akmenys, ant kurių stūkso dusetiškio Alvydo Stausko kūrybos rūmas. Nors darbinė veikla – irgi labai kūrybiška: daugybę metų dėstant dailę, steigiant vieną unikaliausių Dailės galerijų Lietuvoje. PRIEŠ GIMTINĖS EŽERŲ TRAUKĄ
Skaityti daugiau
Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 metais. Ji įrašyta į 1900 – 1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio
Skaityti daugiau
Šiais metais Nerutė Čiukšienė tarptautiniame keramikos simpoziume nedalyvavo. Bet į kolegų parodos atidarymą Panevėžio dailės galerijoje iš Pasvalio vyko specialiai. Rūpėjo pamatyti, ką per mėnesį sukūrė dešimt menininkų iš JAV, Ispanijos, Rumunijos, Baltarusijos, Irano ir,
Skaityti daugiau
Tautodailininkė Renė Sriubiškienė šiuo metu rengiasi Monikos Bičiūnienės vardo konkursui. Garbės reikalas, sako, jame dalyvauti, juolab kai prieš keletą metų pirmąsyk savuosius darbus pristačiusi, džiaugėsi pelnyta trečiąja vieta. -Ai, iš šitų bobučių nieko nebėr, –
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Jauna Lietuvos kariuomenė iškovojo nemažai šaunių pergalių. Savanoriai iš visos
Skaityti daugiau
Skulptoriaus Algirdo Varžinsko viensodyje už Klevečkinės – dieviška ramybė. Seno didingo ąžuolo pavėsyje įsitaisęs menininkas mėgaujasi būsena, leidžiančia ištarti: -Taip, čia yra mano vieta. Kol kas man čia – patinka ir tinka. ŠIEK TIEK
Skaityti daugiau
„Geriausias šių metų liaudies meistras apskrityje“ – svariu vardu įvertinta Irenos Vapšienės kūryba Panevėžio krašto tautodailininkų parodoje. Tai reiškia, ji tapo pretendente į „Aukso vainiką“ – aukščiausią neprofesionalaus kūrėjo apdovanojimą Lietuvoje. Rudenį paaiškės menotyrininkų komisijos
Skaityti daugiau
Lietuvos karaimai išeiviai iš Krymo. Juos atsigabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po karų su mongolais – totoriais. Viena iš karaimų bendruomenių buvo įkurta Trakuose. Vėliau jie įsikūrė ir kitose vietovėse. Karaimai tuo metu garsėjo kaip
Skaityti daugiau
„Aukso vainikas“ – aukščiausias tautodailininko įvertinimas. Būti juo apdovanotam, reiškia, būti ypatingai pagerbtam. Šiemet šiame konkurse lyderiaujančiose pozicijose – medžio meistras, skulptorius Vytautas Jackūnas iš Pasvalio. Pasieks tas apdovanojimas kūrėją, ar ne – spręs autoritetinga
Skaityti daugiau
