Antrojo pasaulinio karo pabaiga, panaikinusi nacių priespaudą Europoje, neatnešė laisvės tik Baltijos kraštams. Juose rudąją okupaciją pakeitė kita - raudonoji. Didesnėje Lietuvos dalyje 1944 m. vasarą, o Žemaitijoje rudenį, vėl įsiviešpatavo sovietų režimas. Jis rėmėsi
Skaityti daugiau Dinamiškoji tautos energija XX a. pradžioje ėmė reikštis ne vien politinėje patriotinėje visuomeninėje plotmėje. Ji veržėsi ir į kitas sritis, ieškodama tobulesnių, pastovesnių ir visuotiniškesnių įsikūnijimo formų. Viena tokia aukšta kūrybinės ekspansijos sritis yra literatūra
Skaityti daugiau Sukanka 115 metų, kai 1902 m. rugsėjo 4 d. Rokiškio valsčiaus Joniškio vienkiemyje, pasiturinčio ūkininko šeimoje gimė Juozas Keliuotis, vienas žymiausių lietuvių kultūros veikėjų Nepriklausomybės metais: žurnalistas, rašytojas, literatūros ir meno kritikas, spaudos leidinių redaktorius,
Skaityti daugiau Prieš 70 metų, 1947 m. birželio 14 d., buvusiose nacistinės Vokietijos koncentracijos ir mirties stovyklose Aušvicas I ir Aušvicas- Birkenau II atidarytas memorialinis muziejus, primenantis „didžiausio nusikaltimo prieš žmoniją“ vietą. Mes daugiau žinome apie Antrojo
Skaityti daugiau Marcės Katiliūtės mirties 80-mečiui (1937m. balandžio 5 d.) Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje iki maždaug 1922 metų iš dalies tęsėsi inertiškas paskutinių dešimtmečių kultūrinis gyvenimas. Iš esmės gyvenama Pirmojo pasaulinio karo ir revoliucijų įvykių patirtimi. Tik
Skaityti daugiau Gabrielė Petkevičaitė- Bitė gyveno sudėtingu XIX a. pabaigos- XX a. pirmų trijų dešimtmečių laikotarpiu. Tai buvo didelių permainų laikas: spaudos draudimas, Lietuvos valstybės atkūrimo ir jos visuomenės stiprinimo metai. G. Petkevičaitė- Bitė buvo demokratinių pažiūrų
Skaityti daugiau "Bet iki šiol mes sunkiai vaduojamės iš sovietinio įšalo", - apie 27-uosius nepriklausomybės metus sako istorikas Juozas Brazauskas.
Skaityti daugiau Po 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimo, praėjus 10 metų, žinomas geografas, geopolitikas prof. Kazys Pakštas, įvertindamas Lietuvos ekonominį ir kultūrinį potencialą, taip pat geopolitinę padėtį, 1928 m. pasiūlė tokį Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo planą. Trumpai paminėsime šio
Skaityti daugiau 1990 m. Kovo 11 dienos vakarą Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos laisvės įtvirtinimo ir tarptautinio pripažinimo istorijoje 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai užima išskirtinę vietą. Dienos, vertos šimtmečių istorijos. Lietuva šiemet mini tragiškų 1991 metų Sausio 13-osios
Skaityti daugiau "Filosofiškai tariant, mūsų protas turi išsivaduoti iš sovietinės ideologijos pavergto proto vergijos", - samprotauja istorikas, panevėžietis Juozas Brazauskas.
Skaityti daugiau Normalios demokratinėje valstybėje visuomenės politinės sistemos pagrindas yra politinės partijos, kurio tarpusavyje varžosi dėl įtakos visuomenėje. Galutinis varžymosi tikslas yra iškovoti valdžią ir joje įgyvendinti savo pažadus prieš rinkėjus. Pastaruosius metus ilgą laiką žmonėms buvo
Skaityti daugiau Gyvename ypatingu metu. Ieškome tiesos, gėrio, grožio. Kai kas ilgisi tikros poezijos. O aš bandau branginti žodį. Skeptikas pasakytų: Kam jie reikalingi mūsų laikais, kai “pats dievybės žibėjimas yra užgesęs pasaulio istorijoje”? Iš tikrųjų, dabartinis
Skaityti daugiau
Sporto mėgėjams gera naujiena. Ką tik pasirodė panevėžiečio istoriko, Juozo Brazausko sudaryta knygelė "100 klausimų ir atsakymų apie Lietuvos olimpiečius". Įvairaus amžiaus skaitytojams skirta informacija apie Lietuvos olimpiečius pateikiama populiaria klausimų ir pasirenkamųjų atsakymų forma.
Skaityti daugiau
Šiomis dienomis pasirodė vertinga švietimo istoriją liudijant knyga “Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos”, skiriama Panevėžio mokytojų seminarijos I laidos ( 1925 m. ) 90-mečiui ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Sudarytojos: Lionė Lapinskienė,
Skaityti daugiau Mūsų tautos praeities tyrinėtojai tradiciškai pažymi, kad Simonas Daukantas yra pirmasis lietuvių istorikas, tautosakos rinkėjas, etnografas, rašytojas. Verta būtų kitaip pažvelgti į šią asmenybę tautos gyvybės požiūriu. Simonas Daukantas priklauso antrajai ( kartu su Dionizu
Skaityti daugiau Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios Tėvynės. Maironis
Skaityti daugiau Minėdami Juozo Zikraro 135-ąsias gimimo metines, prisiminkime vieną brandžiausio skulptoriaus kūrinio - „Laisvės“ paminklo atsiradimą.Garsus lietuvių kultūros puoselėtojas, menotyrininkas Paulius Galaunė knygoje „Dailės ir kultūros baruose“ rašė: „Tik menininkai sugeba sintetiškai išreikšti visuomenės nuotaiką, įkūnyti
Skaityti daugiau Vienoje žymios, garbios moters mokslininkės, profesorės Onos Voverienės knygoje „Tautos sargyboje“ perskaičiau šiuos knygą palydinčius žodžius:„ Tarp praeities, kur yra mūsų atsiminimai, tarp ateities, kur yra mūsų viltys, dar yra dabartis, kur yra mūsų pareigos“.(G.Palau).
Skaityti daugiau Pasibaigė dar vienos vasaros olimpinės žaidynės. Pirmą kartą jos vyko Pietų Amerikoje- Brazilijos Rio de Žanero mieste. Startavo 67 Lietuvos olimpiečiai: 19 moterų ir 48 vyrai. Jauniausias olimpietis -18- metis irkluotojas Armandas Kelmelis, vyriausias -48-erių
Skaityti daugiau Mūsų olimpiečiai vasaros olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje vykusiose VIII vasaros olimpinėse žaidynėse. Debiuto išvakarėse “Sporto” žurnalas skelbė: “Džiaukitės, lietuviai sportininkai. Jūs važiuojate į pasaulio sporto šeimyną. Jums padeda nauja Jūsų gyvenimo era, Jums
Skaityti daugiau
Lankydamiesi Kristaus Karaliaus Katedroje, kažin ar susimąstome apie jos didingą praeitį. Siūlau trumpą pasakojimą apie iškiliausią visoje vyskupijoje Panevėžio bažnyčią. Šiandien minime Panevėžio vyskupijos įkūrimo 90-metį. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI įsteigė
Skaityti daugiau
2006 m. sausio 7 dieną, eidamas 85-uosius metus, po sunkios ligos mirė kunigas, monsinjoras, teologijos daktaras, Panevėžio miesto garbės pilietis Jonas Juodelis ( 1921-2006). Mano tikslas yra aptarti monsinjoro, žmonių atmintyje likusio didžiausio moralinio autoriteto,
Skaityti daugiau
Komunikacijos centras “Kalba. Knyga. Kūryba”( vadovė Lionė Lapinskienė) šios vasaros pabaigoje besidomintiems krašo istorija, jos kultūra dovanoja skaitytojams išliekamos vertės 400 puslapių apimties straipsnių rinkinį- knygą “Manikūnų krašto takais”. Knygos sudarytojos- trys bendramintės: Dalia Greviškienė,
Skaityti daugiau Baigėsi dar viena demokratiškumo pamoka- vietos savivaldos rinkimai. Rinkimai- yra svarbiausias valstybės valdžios teisėtumo pagrindas, demokratijos išraiška. Vietos savivaldos rinkimuose piliečiai galėjo pasirinkti iš daugelio vardinių sąrašų žmones, atstovaujančius partijoms. Nauja, kad vietoj nepartinių kandidatų
Skaityti daugiau Nuo 1990 metų Kovo 11-osios jau praėjo 25 metai. Tai pati valstybės jaunystė. Nepriklausomybė atkūrimą paskelbė tautos atstovybė - išrinktoji Lietuvos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis seimas, turėjusi tam gyventojų daugumos- vyrų ir moterų, brandaus jaunimo
Skaityti daugiau
