Ilgus metus dirbdamas pedagogo darbą Panevėžyje, esu sutikęs ne vieną žymų panevėžietį. 1998 m., pelnęs nusipelniusio panevėžiečio vardą mokslo srityje, teko bendrauti ir su Panevėžio vyskupijos ganytojais. Pirmasis sutiktas Panevėžio vyskupijos vadovas buvo J. E
Skaityti daugiau
Liepos 13 d. (antradienį) 16 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks panevėžiečio istoriko, publicisto Juozo Brazausko istorinės apybraižos „Šveicarų ir lietuvių pėdsakais“ pristatymas. Renginys skirtas paminėti Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos valstybių
Skaityti daugiau
Juozas Brazauskas – pedagogas, mokytojas-ekspertas, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojas. 1999 m. labiausiai nusipelnęs panevėžietis Mokslo srityje. Panevėžiečiai – televizijos laidų ciklas apie Panevėžio krašto žmones.
Skaityti daugiau
2021 m. sukanka 115 metų nuo garsiojo lietuvių istoriko Adolfo Šapokos gimimo ir 60 metai nuo jo mirties. Šiemet sukanka 85 metai kai buvo išleista Adolfo Šapokos redaguota Lietuvos istorija - Lietuvos istoriografijos paminklas. A.
Skaityti daugiau
2006 m. sausio 7 dieną, eidamas 85-uosius metus, po sunkios ligos mirė kunigas, monsinjoras, teologijos daktaras, Panevėžio miesto garbės pilietis Jonas Juodelis (1921-2006). Nuo jo mirties praėjo 15 metų. Prisiminkime žmonių atmintyje išlikusiojo didžiausio moralinio
Skaityti daugiau Koronosviruso epidemija privertė susimąstyti : į ką būtina investuoti gautas investicijas: statybas: kelius, pastatus, aikštes ar į kultūrą ir ypač švietimą. Tragiški valstybinės brandos egzaminai, ypač matematikos ir informacinių technlogijų sako, kad būtina investicija į
Skaityti daugiau
2020 m. liepos 24 d. sukanka 90 metų, kai Židikuose mirė žymi XX a. pirmos pusės lietuvių rašytoja, pedagogė, labdarė Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Prisiminkime tik vieną jos tauraus gyvenimo epizodą - savęs tobulinimą
Skaityti daugiau
1944 m. sausio 27 d. vokiečiai stengėsi nuslėpti jų ir jų talkininkų 1410 metais pralaimėjimą ties Tanenbergu. Vokiečiai džiaugėsi, kad Pirmojo pasaulinio karo laiku, maždaug tose apylinkėse, sumušė Rusijos kariuomenę. Vadovaujamos Vokietijos kariuomenės štabo viršininku
Skaityti daugiau
2019 m. spalio mėn. kartu su žmona ir dukra, vadovaujami kun. dr. Simo Maksvyčio, lankėmės Romoje ir Vatikane. Vienas įvykis sujaudino iki širdies gilumos. Aplankyta Romoje Šv.Petro bazilika, stebėtas Popiežiaus Pranciškaus trečiadieninis susitikimas su tikinčiaisiais.
Skaityti daugiau Švenčiame Liepos 6-ąją - Lietuvos valstybės dieną. Dar 2010 m. „Šviesos“ leidykla išleido du vertingus leidinius, turinčius išliekamos vertės: Juozo Brazausko enciklopedinį leidinį jaunimui „Vaikams apie Lietuvos valdovus“ ir dr. Nelės Asadauskienės sudarytą, autorių kolektyvo
Skaityti daugiau „Rimantas Daugintis nemėgo diletantizmo. Ko ėmėsi, darė iš pagrindų. Paskutiniu metu daug dirbo galvanoplastikos technika. Turbūt nė vienas mūsų skulptorių čia nėra pasiekęs tokių rezultatų kaip jis. Didžioji jo meilė buvo maži darbai, jis buvo
Skaityti daugiau Moteris verslininkė, politikė, visuomenininkė, moterų judėjimo dalyvė Felicija Botkevičienė (1873 - 1945) vis geriau žinoma. 2010 m.išleista Liudo Subačiaus monografija „Aplenkusi laiką“, bet apie jos vyrą Joną Bortkevičių (1871-1909) rašoma trumpai, o kai kas net
Skaityti daugiau Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas. Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti
Skaityti daugiau Gyvename sudėtingu laiku, kai pasaulyje siautėja koronavirusinė pandemija. Pripažįstu, kad tai kelia didelių nepatogumų. Gyvenimas daugelyje sričių sustojo.Gyvenimas karantine grasina didžiuliais visuomenės išbandymais. Mane labiau domina klausimas, kokie mes grįšime po koronaviruso pandemijos? Kas pasikeis?
Skaityti daugiau Visi dar nuo mokyklinių metų prisimename Jono Biliūno apsakymą „Laimės žiburys“. Apsakymas parašytas prieš 115 metų aktualus ir šiandien. Šiuo kūriniu rašytojas nubrėžė ne tik savo moralinę viziją. Tometo lietuvių visuomenėje dešinieji, susibūrę apie senuosius
Skaityti daugiau Jau sunkiai sirgdamas, prieš pat mirtį bičiuliui poetui A. Miškiniui, išsitarė: „O gera būtų sulaukti pavasario, pavalgyti kietos papilietiškos duonos ir nueiti basam per šiltą minkštą žemę iš Gudelių į Papilę. Atsigaivinčiau aš nuo tėviškės
Skaityti daugiau
1940 m. pavasarį rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890-1952) neteko pareigų Ženevoje kaip Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos. Nutarė visam gyvenimui pasirinkti emigranto kelią. Tai buvo skausmingas jo pasirinkimas. ... Žmonos Ingės atvežtas į
Skaityti daugiau „Dvasinių vertybių krizė, žmogaus krizė, pasaulio sąžinės krizė, įvairūs variantai ir bandymai formuluoti vieną ir tą pačią nusivylusios, pralaimėjusios, savęs nebesurandančios žmonijos dvasinę būklę“. Taip garsus semiotikas, filosofas Algirdas Julius Greimas apibūdino situaciją po Pirmojo
Skaityti daugiau Sovietmečiu žmogui reikėjo gyventi, išgyventi, pragyventi, išlikti. Tai ne tik epitetai. Net tokiomis sąlygomis privalėjai išlikti žmogumi. Okupuoto laiko kompromisai atvedė į bekompropmisinę laikyseną Atgimimo metais. Bet galima buvo pasielgti ir radikaliau. Tai liudija Sąjūdžio
Skaityti daugiau
1958 m. vasarą Pietų Prancūzijoje, Villefranche sur Mer Antano ir Liutkų šeima priglaudė lietuvių dailininką Albertą Veščiūną (1921-1976).Diplomatas Antanas Liutkus, gimęs Leckavoje, Mažeikių rajone, nuo 1937 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje. Albertas Veščiūnas, dar kitaip
Skaityti daugiau
Visuose istoriko Juozo Brazausko parašytuose darbuose ryškus noras prikelti žymias Tautai ir Lietuvos valstybei nusipelniusias asmenybes, ypač tas, kurios istorinio laiko labirintuose baigia išsitrinti. Lietuvos politiką kurs naujoji karta, kuriai privalu žinoti savo tautos ir
Skaityti daugiau Jau nusistovėjo gražūs iš Rokiškio kilusių žymių žmonių ryšiai su Panevėžio dramos teatru. Tuomet jį išgarsino režisierius Juozas Miltinis, palaikęs glaudžius ryšius su antikinių dramų vertėjais. Vienas jų yra Antanas Dambrauskas (1911-1995) daug nuveikęs lietuvių
Skaityti daugiau
Panevėžiečiui istorikui, pedagogui, publicistui Juozui Brazauskui paskirta 2019 m. Knygnešio Martyno Survilos premija. Ji bus įteikta kovo 15 d. Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Renginį organizuoja Knygnešio draugija. Premijos mecenatė rašytoja, knygnešio anūkė Janina Survilaitė, gyvenanti
Skaityti daugiau Dabar Lietuvoje kuriama valstybė menkai turinti kultūrinių ambicijų. Ji pamėgdžioja kitus, vartoja kitų pagamintą niekalą ir tuo besidžiaugianti. Iš kitos pusės yra nekenčiami tie, kurie nevartoja to visuotinio niekalo kultūroje ir gyvenime. Dažnai tyčiojamasi iš
Skaityti daugiau Šiomis dienomis mane pasiekė maloni žinia-paskirta 2018 metų Panevėžio miesto literatūros ir meno premija už pastaraisiais 2016-2017 metais parašytus kūrinius. O jų iš tikrųjų yra nemažai. Tuo galiu džiaugtis, kad vis dar esu kūrybingas. 2017
Skaityti daugiau 2018 m. sausio 27 d. sukanka 110 metų, kai Bagrėne ( šalia Prienų ) gimė filosofas, pedagogas, kultūrologas, poetas Antanas Maceina. Apie savo likimą jis rašė: „ Mano gyvenimą valdo kažkokia priešingybė: netapti tuo, kuo
Skaityti daugiau
1918 m. sausio 18 d., eidamas savo pašaukimo keliu, mirė Jurgis Bielinis, tautoje vadinamas knygnešių karaliumi, Baltuoju Ereliu. Caro valdžia jį vadino Bieliaku. Nukeliavęs nuo savo namų keliasdešimt kilometrų pas savo pažįstamą Mitkų, sukniubo prie
Skaityti daugiau Iki 1918 m. dabartinė Jelgava buvo vadinama Mintauja (vokiškai Mitau). Miestui pradžią davė pilis, kurią 1226 m. pastatė vokiečių riterių Kalavijuočių ordinas. Nuo 1562 m. Mintauja - Kuršo hercogo sostinė. 1738 m. pradėta statyti barokiniai
Skaityti daugiau Laimingi tie žmonės, kurie turi turi išsaugoję tėviškes.Tai žmogaus gimimo vieta. Ji svarbi, nes svarbūs žmogaus dokumentai reikalauja tai nurodyti. Valstybė prasideda nuo žmogaus gimtinės. Tik valdžia galvoja, kad valstybė prasideda nuo jos. Ne vieno
Skaityti daugiau 1972-ieji. Metai, pažadinę tautą. Taip skaitytojams esu rašęs apie tuos metus. Dabar šiek tiek papildau. Išskirčiau šiuos įvykius: lietuviškai pasirodė Džeko Keruako romanas „Kelyje“, Lietuvos Katalikų bažnyčios Kronikos pasirodymas, Kauno dramos teatre režisierius Jonas Jurašas
Skaityti daugiau
