Į knygas surašyta istorija toli gražu ne tas pats, kas tikri eksponatai, liudijantys apie nueitą medicinos mokslo ir praktikos kelią. Kokie anuomet buvo narkozės aparatai? Kaip valė inkstus? Kokio storio adatomis leido vaistus, kuo avėjo
Skaityti daugiau
Panevėžyje 1918–1940 m. viešėjo visi trys Lietuvos prezidentai. Plačiai to meto spauda rašė apie prezidento Antano Smetonos vizitus Panevėžyje 1927, 1928 ir 1932 m. Su juo viešėjo ir gausi delegacija. A. Smetona lankėsi Panevėžyje ir
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 metų pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo
Skaityti daugiau
Lietuvoje selekcijos darbai pradėti 1909 m. Baisogalos selekcijos stotyje. 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Augalų veislių tobulinimo darbas buvo tęsiamas ir sovietmečiu. Matas Grigonis – kolūkio selekcininkas Šalia Panevėžio, Vaivadų apylinkėje įsikūrusiame kolūkyje „Pirmyn“ (vėliau
Skaityti daugiau
Prieš kelis šimtus metų pasaulyje cukrų pakeisdavo medus. Kertant miškus bičių sunešamo medaus ėmė mažėti. Ieškota galimybių sukurti produktą, kuris galėtų pakeisti medų. Cukraus atradėju laikomas vokiečių chemikas Margrafas. Cukrus Europoje pradėtas gaminti 1796 metais.
Skaityti daugiau
Lietuvoje tarpukario metais buvo auginama daug linų. Panevėžio krašte irgi buvo nemažai ūkininkų auginančių linus. Ši kultūra gana gerai tiko Lietuvos klimatui. Darbas auginant linus buvo nelengvas. Lietuvoje daug prekių buvo sukuriama naudojant linus. Vienu
Skaityti daugiau
Panevėžys buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Panevėžio pramonė prasidėjo nuo spirito varyklų panašiai kaip ir kitose Lietuvos vietose. 1891 metais įkurtas Stasio Montvilo spirito fabrikas. Vėliau Panevėžys tapo malūnų miestu. Panevėžio malūnai buvo garsiausi
Skaityti daugiau
Bėgant metams ir keičiantis ekonomikos lygiui, Panevėžio įmonėse buvo nuolat diegiamos technologijų naujovės. Pasidairius po XX a. 6 dešimtmečio Panevėžį galima buvo išvysti keistų, šiuolaikinio žmogaus požiūriu, dargi juokingų dalykų. Tuomet ypač populiarus buvo išradėjų-racionalizatorių
Skaityti daugiau
1941 –1944 nacių okupacijos metais Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas. 1941 metais spalio 18 dieną Reicho komisaras Rytų kraštui Adrianas Teodoras von Rentelnas pasirašė įsakymą ūkininkams parduoti
Skaityti daugiau
1853 metais Kaune Vislicio įsteigtas pirmas muilo fabrikas Lietuvoje. Vėliau atsirado daugiau muilo dirbtuvių ir fabrikų. Įsisteigus muilo sindikatui labai pakilo muilo kainos. Kokybė pablogėjo, o muilo gabaliuko kiekis sumažėjo. Tada Pienocentro, Lietūkio ir Panevėžio
Skaityti daugiau
Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokiuos pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos
Skaityti daugiau
Kaip sovietmečiu teigta, milžiniškai ūkinei bei kultūrinei statybai finansuoti reikalingas lėšas valstybė gauna iš socialistinių įmonių ir ūkinių organizacijų sankaupų. Taip pat biudžeto papildomas pajamų šaltinis buvo ir gyventojų lėšos, gaunamos iš valstybinių paskolų. Kaip
Skaityti daugiau
Vadinamosios didžiosios komunizmo statybos Sovietų Sąjungoje buvo laikomos valstybės pasididžiavimu. Objektai glumino milžiniškais užmojais, o „tarybiniai“ žmonės savo valios pastangomis kėsinosi pažaboti net šėlstančią gamtos stichiją. Žinoma, tikroji tokių užmojų kaina buvo kruopščiai slepiama, o
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštas buvo garsus visoje Lietuvoje savo žemės ūkiu. Viščiukų perykla buvo įsteigta smulkiųjų gyvulių augintojų draugijos. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Parėmė tą veiklą ir Žemės ūkio Rūmai. Panevėžio apskrityje buvo daugiausiai paukštynų Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ steigimo data laikoma 1923 metų balandžio 18. Steigėjai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. Panevėžyje fabriko statyba pradėta 1930 metų liepos mėnesį. Fabrikas dažnai buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Jį statė brolių Ilgovskių firma
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste Kranto gatvėje stovi dar cariniais laikais statyti pastatai. O šie pastatai mena seną istoriją. Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse tas pastatas asocijuojasi su Konservų fabriku. Cariniais laikais tai nebuvo konservų fabriko pastatai. Tai buvo
Skaityti daugiau
Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai. Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti
Skaityti daugiau
Panevėžio apskrityje iki 3 dešimtmečio vidurio žemės reforma vyko gana sėkmingai. Iš 330 buvusių dvarų buvo išdalinta žemė 219 dvarų. Tai sudarė maždaug 2/3 dvarų. Į viensėdžius išskirstyta 194 kaimai su 54 tūkst. ha. 1927
Skaityti daugiau
Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto
Skaityti daugiau
Sovietmečiu Lietuvoje (1940-1941 ir 1944-1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m., seniūnijos buvo sugrąžintos). Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų
Skaityti daugiau
Šimtametę istoriją turi alaus darykla „Kalnapilis”. „Kalnapilis” yra seniausia Panevėžio įmonė. 1900 metais gruodžio 14 dieną Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės aludariui Albertui Foigtui įsteigti Bajorų gatvėje alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių
Skaityti daugiau
Praėjusiais šimtmečiais, plintant spausdintam tekstui pasaulyje, kai kuriose šalyse ėmė rastis valdžiai priešiškų asmenų ar judėjimų leidžiama bei platinama draudžiama (nelegali) spauda. Be tam tikros šalies valdžios leidimo atspausdintas leidinys literatūroje gali būti vadinamas įvairiai:
Skaityti daugiau
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau reikštis kultūrinėje sferoje. Vienas iš įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją. Šaulių kultūrinė veikla pasireiškė
Skaityti daugiau
1944 metų liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengė sovietinė armija. Kariuomenė užėmė eilę pastatų, tame tarpe ir mokyklas. 1944 metų rugpjūčio mėnesį Panevėžy veikė 9 pradinės mokyklos, organizuojama 10 pradinė
Skaityti daugiau
Ilgą laiką Lietuvoje šviesuomenę telkiančiais kultūros židiniais buvo dvarai. Sovietmečiu šie kultūros židiniai buvo sunaikinti. Laisvalaikiui – raudonieji kampeliai Sovietinės okupacijos (1940-1941 ir 1944-1990 m.) pirmaisiais dešimtmečiais dirbanti liaudis laisvalaikį galėjo leisti taip vadinamuose „raudonuosiuose
Skaityti daugiau
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. Jos buvo nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 metų ji buvo nuomuojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr.26.
Skaityti daugiau
Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais. Jį iregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Draugijos tikslas buvo propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Faktiškai tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija,
Skaityti daugiau
1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuotas naujas valdžios aparatas. Atkurtas vykdomasis komitetas. Jo žinioje veikė Švietimo ir kultūros skyrius. Jis ir turėjo organizuoti kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo skyriaus vedėjas. Skyriuje dirbo inspektorius
Skaityti daugiau
1942 metai buvo antrieji karo metai Lietuvos teritorijoje. Jau metus Lietuvos teritorija buvo okupuota vokiečių kariuomenės.Panevėžio miestas taip pat buvo valdomas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų.1942 metais prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas darbams į
Skaityti daugiau
