1. Home
  2. Istorijos puslapiai

Kategorija: Paveldas

Pensijos Lietuvoje ir  Panevėžyje 1920-1940 metais

Pensijos Lietuvoje ir Panevėžyje 1920-1940 metais

Pensijų fondai pradėti kaupti Lietuvoje nuo  1925 metų. Valstybė labiausiai nusipelniusiems žmonėms pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 metais buvo paskirta 2000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai.

Skaityti daugiau
„Žalioji“ –  pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą

„Žalioji“ – pirmoji vieša maitinimo įstaiga Panevėžyje, sovietmečiu lankytojams pasiūliusi dar neregėtą patiekalą – picą

1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora.  Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei

Skaityti daugiau
Panevėžio XII šaulių rinktinės pastatas tarpukario metais

Panevėžio XII šaulių rinktinės pastatas tarpukario metais

1922 m.  Lietuvos šaulių būrių  atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė

Skaityti daugiau
Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleivių leidinys „Tautos keliais“

Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleivių leidinys „Tautos keliais“

1926- 1928 metais Panevėžio valstybinės gimnazijos  ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį  „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 metų lapkričio 2 dieną. Jį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas

Skaityti daugiau
Ką slepia senas ąžuolynas?

Ką slepia senas ąžuolynas?

Yra žinoma, kad šiandieninis Panevėžio miestas apima kelių praeityje klestėjusių dvarų teritorijas. Tačiau ar viską žinome apie šių dvarų teritorijose kadaise buvusius  palivarkus (mažesnius dvarelius)?  Ką slepia vakarinėje miesto dalyje, Molainių gatvės gale, taisyklinga keturkampio

Skaityti daugiau
Berčiūnų kurortas tarpukario metais

Berčiūnų kurortas tarpukario metais

1929 metais Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžylos vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas. Jis garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Tam reikalui vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai.

Skaityti daugiau
Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a.  6 -7 deš.

Panevėžio Skaistakalnio parkas XX a. 6 -7 deš.

Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko

Skaityti daugiau
Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba Panevėžyje „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams –

Skaityti daugiau
Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940-1941 metais

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940-1941 metais

1940 metais nemažai reformų vyko ir švietimo srityje. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 metais veikė 2 lietuviškos gimnazijos: berniukų ir mergaičių, 2 žydų

Skaityti daugiau
Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“

Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“

Stovi ji prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 metų

Skaityti daugiau
Pieta „Atgimusiai tautai“

Pieta „Atgimusiai tautai“

Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę

Skaityti daugiau
Žurnalas ,,Matininkas“ Panevėžyje

Žurnalas ,,Matininkas“ Panevėžyje

Žemės reforma vykdyti pradėta Lietuvoje 20 a. 3 dešimtmetyje. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Jiems labai reikalingas buvo  savas laikraštis ar žurnalas. Dar 1925 metų vasarą buvo planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą.

Skaityti daugiau
Padovanota skulptūrėlė užminė mįslę

Padovanota skulptūrėlė užminė mįslę

Šį žymaus mūsų kraštiečio Bernardo Bučo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį 2016 metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptoriaus artimieji. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė

Skaityti daugiau
Ligonių kasų pastatas

Ligonių kasų pastatas

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė ir kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė ir Panevėžio ligonių

Skaityti daugiau
Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas

Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas

Panevėžio kraštas buvo garsus savo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius  Juozas

Skaityti daugiau
Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“

Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“

1926 metų rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus

Skaityti daugiau
Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“

Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“

Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009

Skaityti daugiau
4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys „Senolių takais“

4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys „Senolių takais“

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Tai buvo

Skaityti daugiau
Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis

Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis

1918 metais po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 metais jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Ta proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Buvo išleista nemažai istorinių leidinių, miestuose ir miesteliuose

Skaityti daugiau
M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 metais M. Rosakas iš savivaldybės nusipirko sklypą. Tikriausiai čia seniau stovėję pastatai sudegė per gaisrą. Tai

Skaityti daugiau
Panevėžio valsčiaus pastatas

Panevėžio valsčiaus pastatas

Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato.1933 metais gautas leidimas statybai ir prasidėjo statybos darbai. Jie užbaigti per gana trumpą laiką. Statybai leidimas buvo gautas 1933 metų gegužės

Skaityti daugiau
Panevėžio cukraus fabriko pastatai

Panevėžio cukraus fabriko pastatai

Cukriniai runkeliai Lietuvoje buvo auginami jau XIX a., iš jų naminiu būdu būdavo verdamas cukrus. Cukriniai runkeliai buvo auginami dvaruose bei stambesniuose ūkiuose, daugiausiai Vilkaviškio apskrityje. 1910-1913 m. buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai Baisiogalos

Skaityti daugiau
Reikėtų atkurti paminklo užrašus

Reikėtų atkurti paminklo užrašus

Turima omeny Šv. Aloyzo paminklą, šiandien stovintį Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius

Skaityti daugiau
Kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui paminklas Ramygalos gatvės  kapinėse

Kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui paminklas Ramygalos gatvės kapinėse

Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime.1903 metais baigė Žemaičių kunigų seminariją ir įšventintas kunigu. 1908 metais prasidėjo jo ilgesnis kunigavimo laikotarpis. Tais metais

Skaityti daugiau
Lietuvos kariuomenės  kūrėjų  savanorių  vėliava

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių vėliava

1918 metais vasario 16 dieną Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Iki nepriklausomybės įtvirtinimo praėjo ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Valstybę gynė Lietuvos savanoriai. Įvertinant jų nuopelnus jiems įteikiami medaliai. Sukurta ir savanorių vėliava. Ją patikėta kurti dailininkui

Skaityti daugiau
Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje

Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje

Panevėžyje carinės okupacijos metais paminklai viešose vietose nebuvo statomi. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų gyvenamas miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė benduomenė buvo žydai. Nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę

Skaityti daugiau
Pajuosčio kareivinių pastatai

Pajuosčio kareivinių pastatai

1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs

Skaityti daugiau
Atsidūrė užribyje

Atsidūrė užribyje

Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė

Skaityti daugiau
Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemažas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimųsi rūpinosi lenkų dvarininkai. Pagrinde jų rūpesčiu ir atsirado gražus lenkų gimnazijos pastatas Panevėžyje. Lenkų

Skaityti daugiau
Panevėžio 3 – oji  pradinė mokykla

Panevėžio 3 – oji pradinė mokykla

Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis labiau populiarus. 1928 metais Panevėžio mieste ir iki 1931 metų Panevėžio apskrityje tapo privalomas. Bet gerų mokyklų patalpų labai trūko. Kai kurios mokyklos iš viso neturėjo

Skaityti daugiau