Paveldas

Pensijų fondai pradėti kaupti Lietuvoje nuo  1925 metų. Valstybė labiausiai nusipelniusiems žmonėms pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 metais buvo paskirta 2000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos skiriamos ir knygnešiams. 1926 metais kunigui St. Stakelei paskirta 200…

1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora.  Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei pusfabrikačių gamintojai: Mėsos kombinatas, Žuvies realizavimo bazė, alaus darykla „Kalnapilis“ ir kt. Miestui augant didėjo…

1922 m.  Lietuvos šaulių būrių  atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė organizacija, mielai leisdavo savo namuose rengti pobūvius, paskaitas, koncertus bei kitus kultūrinius renginius ir kitoms…

1926- 1928 metais Panevėžio valstybinės gimnazijos  ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį  „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 metų lapkričio 2 dieną. Jį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas ir J. Glučka. Ypač vėliau išgarsėjo Jonas Balys. Jis tapo garsiausiu Lietuvos etnologu, folkloristu, garsiu…

Yra žinoma, kad šiandieninis Panevėžio miestas apima kelių praeityje klestėjusių dvarų teritorijas. Tačiau ar viską žinome apie šių dvarų teritorijose kadaise buvusius  palivarkus (mažesnius dvarelius)?  Ką slepia vakarinėje miesto dalyje, Molainių gatvės gale, taisyklinga keturkampio forma susodintos pušys bei senas ąžuolynas? Liudininkai mena, jog tarpukario laikotarpiu šiame pušyne vykdavo šokiai.…

1929 metais Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžylos vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas. Jis garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Tam reikalui vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai. Jie užėmė 12,64 ha plotą. Parkui paskirta 3,75 ha ir gatvėms 3,55 ha. 1930 metais…

Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko iki šių dienų. Parkams šalia dvarų įkurti į Lietuvą jau nuo XVII a. buvo kviečiami…

1922 m. kovą pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba Panevėžyje „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris. Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis:…

1940 metais nemažai reformų vyko ir švietimo srityje. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 metais veikė 2 lietuviškos gimnazijos: berniukų ir mergaičių, 2 žydų gimnazijos: realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje, dvi amatų mokyklos: berniukų ir mergaičių, kuria­ma…

Stovi ji prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 metų Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose…

Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai…

Žemės reforma vykdyti pradėta Lietuvoje 20 a. 3 dešimtmetyje. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Jiems labai reikalingas buvo  savas laikraštis ar žurnalas. Dar 1925 metų vasarą buvo planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą. Bet planai ir liko planais. Tos idėjos buvo populiariausios Kauno ir kitų miestų matininkų tarpe.…

Šį žymaus mūsų kraštiečio Bernardo Bučo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį 2016 metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptoriaus artimieji. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė mįslę ar tai nebus anksčiau Bernardo Bučo Panevėžiui sukurtos ir nepastatytos „Nevėžio“ skulptūros maketas. Kodėl…

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė ir kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė ir Panevėžio ligonių kasa. Pirma ligonių kasų taryba veikė 1928-1932 metais.1928 metais rugsėjo 23 dieną vyko pirmi ligonių…

Panevėžio kraštas buvo garsus savo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius  Juozas Zikaras. Jis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. Juozas…

1926 metų rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku išrinktas Antanas Žemaitis. Panevėžio skyriaus oficialia steigimo…

Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009 metais išleistame Juozo Zikaro gyvenimo ir kūrybos albume. Jie liudija, kad bareljefas „Savanoriai“ saugomas albumą…

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Tai buvo neperiodinis 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys. Pirmasis jo numeris išėjo 1926 m. gegužės…

1918 metais po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 metais jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Ta proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Buvo išleista nemažai istorinių leidinių, miestuose ir miesteliuose organizacijų ir vietos gyventojų iniciatyva buvo statomi Lietuvos Nepriklausomybei skirti paminklai. Buvo numatyta sukurti ir…

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 metais M. Rosakas iš savivaldybės nusipirko sklypą. Tikriausiai čia seniau stovėję pastatai sudegė per gaisrą. Tai buvo gerai įrengtas namas. Name buvo geros olandiškos koklinės krosnys, buvo medinės grindys. Name buvo…

Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato.1933 metais gautas leidimas statybai ir prasidėjo statybos darbai. Jie užbaigti per gana trumpą laiką. Statybai leidimas buvo gautas 1933 metų gegužės 12 dieną. 1933 metais Panevėžio miestas užėmė pirmą vietą visoje Lietuvoje pagal statybos tempus. Mieste…

Cukriniai runkeliai Lietuvoje buvo auginami jau XIX a., iš jų naminiu būdu būdavo verdamas cukrus. Cukriniai runkeliai buvo auginami dvaruose bei stambesniuose ūkiuose, daugiausiai Vilkaviškio apskrityje. 1910-1913 m. buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai Baisiogalos tyrimo stotyje. Procesas pagreitėjo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. 1919 m. žemės ūkio ministerija 117 ūkininkų…

Turima omeny Šv. Aloyzo paminklą, šiandien stovintį Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1933 metais pastatė Senamiesčio pavasarininkai. Kokie užrašai buvo ant paminklo pjedestalo sužinome iš…

Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime.1903 metais baigė Žemaičių kunigų seminariją ir įšventintas kunigu. 1908 metais prasidėjo jo ilgesnis kunigavimo laikotarpis. Tais metais jis paskirtas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m.…

1918 metais vasario 16 dieną Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Iki nepriklausomybės įtvirtinimo praėjo ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Valstybę gynė Lietuvos savanoriai. Įvertinant jų nuopelnus jiems įteikiami medaliai. Sukurta ir savanorių vėliava. Ją patikėta kurti dailininkui Juozui Kaminskui. J. Kaminskas gimė 1898 metais sausio 21 dieną Panevėžyje. Dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose…

Panevėžyje carinės okupacijos metais paminklai viešose vietose nebuvo statomi. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų gyvenamas miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė benduomenė buvo žydai. Nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę įtaką miesto gyvenime turėjo katalikų bažnyčia. Veikė mieste ir apylinkėse daug katalikiškų organizacijų. Kaimiškose vietovėse…

1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs dvarininkas A. Mieštavičius Lietuvoje jau negyveno. Ten jau buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai. Čia buvo…

Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė skulptūra yra bene pirmoji pastatyta sovietmečiu Panevėžyje. Duomenų apie jos pastatymą yra nedaug. Tiksliai netgi…

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemažas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimųsi rūpinosi lenkų dvarininkai. Pagrinde jų rūpesčiu ir atsirado gražus lenkų gimnazijos pastatas Panevėžyje. Lenkų gimnazija pradėjo veiklą Panevėžyje nuo 1919 metų vasario 7 dienos. Pirmas direktorius advokatas Bronislovas Krasovskis.…

Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis labiau populiarus. 1928 metais Panevėžio mieste ir iki 1931 metų Panevėžio apskrityje tapo privalomas. Bet gerų mokyklų patalpų labai trūko. Kai kurios mokyklos iš viso neturėjo savo patalpų. Patalpas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo pradžios mokykla Nr.3. Jai buvo nuspręsta…