Pensijų fondai pradėti kaupti Lietuvoje nuo 1925 metų. Valstybė labiausiai nusipelniusiems žmonėms pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 metais buvo paskirta 2000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai.
Skaityti daugiau
1967 m. Panevėžyje veikė 57 visuomeninio maitinimo įmonės – valgyklos, kavinės, bufetai o jose dirbo 664 darbuotojai. Įmonių darbą centralizuotai koordinavo Panevėžio prekybos valdybos ir visuomeninio maitinimo kontora. Maistą maitinimo įstaigoms centralizuotai tiekdavo produktų bei
Skaityti daugiau
1922 m. Lietuvos šaulių būrių atstovų suvažiavime buvo iškeltas tikslas – kiekvienam šaulių būriui pasistatyti savo namus. Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė
Skaityti daugiau
1926- 1928 metais Panevėžio valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos moksleiviai leido ranka rašytą laikraštėlį „Tautos keliais“. Jo pirmas numeris pasirodė 1926 metų lapkričio 2 dieną. Jį redagavo Jonas Balys, o redakcinėje komisijoje dirbo V. Kraniauskas
Skaityti daugiau
Yra žinoma, kad šiandieninis Panevėžio miestas apima kelių praeityje klestėjusių dvarų teritorijas. Tačiau ar viską žinome apie šių dvarų teritorijose kadaise buvusius palivarkus (mažesnius dvarelius)? Ką slepia vakarinėje miesto dalyje, Molainių gatvės gale, taisyklinga keturkampio
Skaityti daugiau
1929 metais Miškų departamento sprendimu įsteigta Sanžylos vasarvietė. Jos pagrindą sudarė Berčiūnų pušynas. Jis garsėjo sausu ir sveiku oru. Didelę iniciatyvą dėl vasarvietės steigimo rodė miškininkas Jonas Kasperavičius. Tam reikalui vasarnamiams statyti suprojektuoti 48 sklypai.
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto teritorija apima trijų kadaise gyvavusių dvarų žemes: Senamiesčio, Skaistakalnio (Jasnagurkos) ir Navadolio. Ėjo amžiai, keitėsi valdžios. Keitėsi dvarų ir jų žemių paskirtis, savininkai, nyko bei buvo nugriauti pastatai, tačiau Skaistakalnio dvaro parkas išliko
Skaityti daugiau
1922 m. kovą pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba Panevėžyje „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams –
Skaityti daugiau
1940 metais nemažai reformų vyko ir švietimo srityje. Vietose įsteigti švietimo skyriai, kuriems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriui vadovauti paskiriamas E. Levinskas. 1940 metais veikė 2 lietuviškos gimnazijos: berniukų ir mergaičių, 2 žydų
Skaityti daugiau
Stovi ji prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 metų
Skaityti daugiau
Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę
Skaityti daugiau
Žemės reforma vykdyti pradėta Lietuvoje 20 a. 3 dešimtmetyje. Jos vykdymui ypač buvo reikalingi kvalifikuoti matininkai. Jiems labai reikalingas buvo savas laikraštis ar žurnalas. Dar 1925 metų vasarą buvo planuota pradėti specializuoto laikraščio matininkams leidimą.
Skaityti daugiau
Šį žymaus mūsų kraštiečio Bernardo Bučo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį 2016 metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptoriaus artimieji. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė
Skaityti daugiau
Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė ir kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė ir Panevėžio ligonių
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštas buvo garsus savo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai. Idėjos įgyvendinimui buvo pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas
Skaityti daugiau
1926 metų rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, išrinktas organizacinis komitetas, kurio pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus
Skaityti daugiau
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009
Skaityti daugiau
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Tai buvo
Skaityti daugiau
1918 metais po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 metais jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Ta proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Buvo išleista nemažai istorinių leidinių, miestuose ir miesteliuose
Skaityti daugiau
M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 metais M. Rosakas iš savivaldybės nusipirko sklypą. Tikriausiai čia seniau stovėję pastatai sudegė per gaisrą. Tai
Skaityti daugiau
Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato.1933 metais gautas leidimas statybai ir prasidėjo statybos darbai. Jie užbaigti per gana trumpą laiką. Statybai leidimas buvo gautas 1933 metų gegužės
Skaityti daugiau
Cukriniai runkeliai Lietuvoje buvo auginami jau XIX a., iš jų naminiu būdu būdavo verdamas cukrus. Cukriniai runkeliai buvo auginami dvaruose bei stambesniuose ūkiuose, daugiausiai Vilkaviškio apskrityje. 1910-1913 m. buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai Baisiogalos
Skaityti daugiau
Turima omeny Šv. Aloyzo paminklą, šiandien stovintį Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius
Skaityti daugiau
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime.1903 metais baigė Žemaičių kunigų seminariją ir įšventintas kunigu. 1908 metais prasidėjo jo ilgesnis kunigavimo laikotarpis. Tais metais
Skaityti daugiau
1918 metais vasario 16 dieną Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Iki nepriklausomybės įtvirtinimo praėjo ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Valstybę gynė Lietuvos savanoriai. Įvertinant jų nuopelnus jiems įteikiami medaliai. Sukurta ir savanorių vėliava. Ją patikėta kurti dailininkui
Skaityti daugiau
Panevėžyje carinės okupacijos metais paminklai viešose vietose nebuvo statomi. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų gyvenamas miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė benduomenė buvo žydai. Nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę
Skaityti daugiau
1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs
Skaityti daugiau
Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemažas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimųsi rūpinosi lenkų dvarininkai. Pagrinde jų rūpesčiu ir atsirado gražus lenkų gimnazijos pastatas Panevėžyje. Lenkų
Skaityti daugiau
Pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje trečiame dešimtmetyje tapo vis labiau populiarus. 1928 metais Panevėžio mieste ir iki 1931 metų Panevėžio apskrityje tapo privalomas. Bet gerų mokyklų patalpų labai trūko. Kai kurios mokyklos iš viso neturėjo
Skaityti daugiau
