Lietuvoje nuo seno buvo auginami linai. Sėmeninius linus vartodavo valgiui, o iš pluoštinių gamindavo virves, aprangą. Įvairiais laikotarpiais linų auginimo mastai Lietuvoje buvo skirtingi. Linininkystės aukso amžius – tarpukaris: tuomet pagal linų auginimo
Skaityti daugiau
Sovietmečiu Lietuvoje vyko radikalios ūkio reformos, skaudžiai palietusios kaimo gyventojus. Reformas lydėjo drastiški susiklosčiusio žmonių gyvenimo būdo pokyčiai. Kaimuose buvo ne tik nacionalizuotos (atimtos iš gyventojų, suvalstybintos) žemės valdos, vykdyta masinė žmonių deportacija, bet taip
Skaityti daugiau
Panevėžio autotransportu 1953 m. rūpinosi Panevėžio autotransporto kontora (direktorius – M. Aizikovičius). Kasmet autotransporto kontoros mašinų parkas buvo papildomas keliomis naujomis transporto priemonėmis. Tai įgalino plėsti panevėžiečių pervežimo galimybes mieste ir už jo ribų. Autotransporto
Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas iš pradžių skirtas tik bekonų supirkimui ir produkcijos gamybai iš jų. Anglijoje buvo didelis tos produkcijos pareikalavimas. Per dieną planuota paskerst 350 bekonų. Ūkininkai daug daugiau užaugindavo. Greitai imta supirkti
Skaityti daugiau
Plytas namų statybai gaminusios įmonės sovietmečiu iš gyventojų buvo nusavintos ir perėjo valstybės žinion. Panevėžio mieste ir rajone besiplečiančios statybos, pareikalaudavo vis daugiau statybinių medžiagų: plytų, cemento, čerpių. Ypatingai didelis buvo plytų, kaip pagrindinės statybinės
Skaityti daugiau
1944 metais liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemažai nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonė. Kartu kuriamos ir įvairios smulkios dirbtuvės. Buvo kuriamos ir artelės. Joms vadovauti įkurtas
Skaityti daugiau
1970 m. Panevėžio miesto statybų aikštelėse dirbo zoninės mechanizacijos valdybos žinioje esantys 29 bokštiniai ir 13 sunkiųjų pneuomoratinių bei vikšrinių kranų, 27 sunkieji ir 10 lengvųjų ekskavatorių, 35 buldozeriai, 10 kompresorių ir kitokia technika. Džiaugėsi
Skaityti daugiau
Panevėžyje Kranto gatvėje raudonų plytų mūruose 1944 –1998 m. veikė Konservų fabrikas (vėliau kombinatas), kurio gaminių gardus kvapas pasklisdavo po visą miestą. Tai dar cariniais laikais statyti pastatai, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo veikė stipriųjų
Skaityti daugiau
Technologinių naujovių atsiradimas bei jų panaudojimas iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimą ir įpročius XX a. 6-7 deš. Panevėžyje tokia naujove tapo elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gamyklų atsiradimas: ėmė veikti ir pirmąją produkciją išleido tuo laikmečiu
Skaityti daugiau
Kaip atsirado elektra Panevėžyje? Panevėžio miesto elektrifikavimo pradžia laikomi 1924-ieji metai: tuomet Kranto gatvėje buvusiame malūne ėmė suktis pirmasis nuolatinės srovės generatorius, mieste užsižiebė pirmosios elektros lemputės. 1927 m. Elektros gatvėje buvo pastatyta elektrinė
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste 1923 metų surašymo duomenimis gyveno virš 19 tūkstančių gyventojų. Miestas turėjo 2.414 hektarų ploto. Jame buvo 124 gatvės. Jų bendras ilgis siekė 58 kilometrus. Miestas paveldėjo gana prastą carinių laikų palikimą. Buvo išgrįsta
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų įmonių. Vienas seniausių knygynų Lietuvoje buvo J. Masiulio vadovaujamas knygynas. Jis veikė nuo 1905 metų. Žymiausias lietuvių
Skaityti daugiau
Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Tame posakyje mintyse buvo turimi restoranai. 1925 metais miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 metais net siūlyta pravesti visuotinį
Skaityti daugiau
Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą
Skaityti daugiau
1944 –1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino
Skaityti daugiau
Žemės ūkio parodos buvo populiarios mieste dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė savo naminius gyvulius. Jų negalima buvo laikyti centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai
Skaityti daugiau
Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 metais įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga ,,Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Jų skaičius vėliau išaugo iki 70. Jie Panevėžyje turėjo urmo sandėlį. 1931
Skaityti daugiau
SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX a. 6 deš. tuometinis
Skaityti daugiau
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo
Skaityti daugiau
Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos
Skaityti daugiau
Lietuvoje ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas
Skaityti daugiau
Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu.Tuomet Panevėžio mieste buvo 5 vežikai.1896 metais mieste buvo 6 dviračiai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste buvo
Skaityti daugiau
Šiek tiek istorijos Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines
Skaityti daugiau
Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmas pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir
Skaityti daugiau
Panevėžyje 4 dešimtmetyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste buvo įkurtas darbo rūmų darbininkų kultūros klubas. Jis vystė plačią veiklą. Buvo įkurtas Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Greitai choro narių skaičius išaugo iki
Skaityti daugiau
Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad
Skaityti daugiau
Aušrininkų- socialdemokratinės pakraipos organizacijos užuomazgos siekė dar carinius laikus. Tada jie veikė kartu su ateitininkais. Vėliau jų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė ,,Aušrinės“ laikraščio išleidimą. Šis leidinys pradėjo eiti 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai
Skaityti daugiau
Geresniam šaulių organizacijos veikimui buvo reikalingi ir rėmėjai. Jie savo lėšomis prisidėjo prie šaulių rinktinės veikimo. Šaulių rėmėjų Panevėžio rinktinėje būta jau nuo 1923 m., bet plačiau organizuoti jie pradėti tiktai 1929 m., kai atsirado
Skaityti daugiau
Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto
Skaityti daugiau
Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste. Tai buvo lyg tarpinė grindis tarp spec. vidurinių ir aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Jie buvo išlaikomi Švietimo Valdybos. Jie dar buvo išlaikomi iš mokesčio už mokslą
Skaityti daugiau
