Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o
Skaityti daugiau
1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs ir nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių, aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai vedė atkaklias kovas su Raudonąja armija. 1919 m. gegužės
Skaityti daugiau
Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti,
Skaityti daugiau
Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo 17 amžiaus. Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik 18
Skaityti daugiau
Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga ,,Pavasaris“ tur būt buvo gausiausia jaunimo organizacija Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Labai aktyvia veikla pasireiškė ir Panevėžio krašto pavasarininkai. Tai buvo lietuviškumo propaguotojai Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga ,,Pavasaris“ įsikūrė
Skaityti daugiau
Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 metais bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos
Skaityti daugiau
Česlovas Petraškevičius gimė 1886 metais kovo 15 dieną Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. Vedė 1912 metais. 1917 metais bolševikai jį buvo
Skaityti daugiau
Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su raudonąja armija Zarasų
Skaityti daugiau
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės
Skaityti daugiau
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje dar 1924 metais. Jo tikslas buvo pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Tą idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Buvo sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje.
Skaityti daugiau
Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 tūkst. savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos
Skaityti daugiau
Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji priklauso prie jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau tas rajonas, kuriame atsirado ši aikštė Panevėžyje, buvo vadinamas "Slobodkos“ rajonu - buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas. "Slobodkė" - tai miesto dalis
Skaityti daugiau
Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920
Skaityti daugiau
1920 metai buvo pakankamai sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Iškilo pavojus iš Lenkijos pusės. 1920 m. rugsėjo 17 d. buvo įsteigtas Lietuvos šaulių sąjumgos šaulių fronto štabas, štabo viršininku paskirtas Matas
Skaityti daugiau
1922 metų gruodžio mėnesį (kitur nurodoma 1923m. sausio 15 dieną) Panevėžio mokytojų seminarijoje įsikūrė mišri ,, Vaidoto“ draugovė. Jos globėju buvo seminarijos direktorius Juozas Balčikonis. Draugovės vadu- draugininku pirmuoju buvo A. Lingė. Jis buvo ir
Skaityti daugiau
Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų
Skaityti daugiau
1928 metais Panevėžio skautai sulaukė brangių svečių. Juos aplankė Vilniaus skautai. Vilniuje skautai veikė nuo 1918 metų. Juos įkūrė Petras Jurgėla. Tai buvo pirmieji skautai Lietuvoje. Kada Lietuva neteko Vilniaus miesto ir krašto tas judėjimas
Skaityti daugiau
Pirmas pasaulinis maldininkų suvažiavimas vyko Prancūzijoje Avinjono mieste 1874 metais. Jį organizavo Marija Morta Tamisier ir finansinis rėmėjas šilko pramonininkas Filibertas Vro. Panevėžyje pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas suorganizuotas 1933 metais. Jo garbės pirmininku buvo vyskupas
Skaityti daugiau
Dabartinis Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas įrengtas 1965 metais. Žvelgdami į jo varganą būklę, prisiminkime 1989 metais Žaliųjų judėjimo sužlugdytą stadiono rekonstrukciją. Dėl leidimo rekonstruoti stadioną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Ministrų Tarybą kreipėsi dar 1975 metais.
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. Bet 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų tokių įmonių. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas. Jis valdė rankdarbių parduotuvę "Juosta“. Ji
Skaityti daugiau
Suprojektuoti jie buvo 1977 metais, „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 metais, po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio
Skaityti daugiau
Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje dar carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veikla nutrūko. Jos veiklą sutrikdė pirmasis pasaulinis karas. 1921 metais spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp jos steigėjų buvo žinomi
Skaityti daugiau
Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 metais įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947
Skaityti daugiau
Jau prieš kelis šimtmečius minima Panevėžyje Turgaus aikštė. Joje ir būdavo miesto turgus. 1912 metų šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 metais Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo
Skaityti daugiau
Respublikos gatvė buvo pagrindinė miesto gatvė Respublikos laikais. Joje labiausiai mėgdavo lankytis ir poilsiauti miestiečiai. Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 metais miesto sodas prižiūrėti buvo atiduotas ugniagesiams, o 1924 metais ,,Darbo
Skaityti daugiau
Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 metų birželio 12 diena. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Greitai radijas
Skaityti daugiau
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien apie šio almanacho leidybą žinoma nedaug. Knygų leidyklą
Skaityti daugiau
1980 metais užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus
Skaityti daugiau
Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 metais. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti
Skaityti daugiau
Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji įkurta draugovė buvo ,,Kęstučio“ skautų draugovė. Jį įkurta 1920 metų spalio mėnesį. Jos įkūrėjas karininkas Vladas Rozmanas. 1924 metais rugsėjo 15 dieną prie ,,Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų
Skaityti daugiau
