Filmas kaip pilietiškumo, atminties pamoka ir kūrybinis postūmis. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje naujausią savo kūrinį – dokumentinį filmą „Yesterday” – pristatė kino režisierius Audrius Juzėnas. Draugo svajonė Svečias sako nesąs žmogus, kuris gali paprastai,
Skaityti daugiau
Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomos dvi Juozo Zikaro tarnybos bylos, sudarytos jam bedirbant Panevėžio valstybinėje gimnazijoje ir Kauno meno mokykloje. Šiuo metu jos eksponuojamos Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio
Skaityti daugiau
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorei, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai, televizijos serialų įgarsintojai Godai Piktytei savo profesiją bei gyvenimo būdą apibrėžti vienu žodžiu sunku. Daugiau nei dešimtmetį intensyvų paros laiką Goda paskirsto teatrui, televizijai ir
Skaityti daugiau
Yra tokių žmonių, kūrėjo talentu apdovanotų, kurių, rodos, niekas lyg ir nemato, lyg ir nežino, nes jie niekur per daug ir nesirodo. Dirba sau tyliai, ramiai, nesipuikuodami ir nesireklamuodami, kaip tie Dievo vabalėliai – bitutės,
Skaityti daugiau
2020 m. liepos 24 d. sukanka 90 metų, kai Židikuose mirė žymi XX a. pirmos pusės lietuvių rašytoja, pedagogė, labdarė Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Prisiminkime tik vieną jos tauraus gyvenimo epizodą - savęs tobulinimą
Skaityti daugiau
Viena talentingiausių kino, teatro ir televizijos aktorių Ineta Stasiulytė vis dar džiaugiasi naujai užplūdusiais motinystės malonumais. Didelė pagalbininkė namuose, prižiūrint prieš metus gimusią dukrą Frėją, Inetai tampa ir jos vyresnioji atžala Upė. Anot aktorės, mergaitė
Skaityti daugiau
„Vesk mane į savo tylos ašį, kad mano širdis būtų pilna dainų“ – rašė Rabindranatas Tagorė, indų poetas, kompozitorius, dramaturgas, visuomenės veikėjas, supratęs, ko reikia žmogui, kad jo širdis dainuotų... „Iki 2013 metų Smalvų
Skaityti daugiau
1958 m. vasarą Pietų Prancūzijoje, Villefranche sur Mer Antano ir Liutkų šeima priglaudė lietuvių dailininką Albertą Veščiūną (1921-1976).Diplomatas Antanas Liutkus, gimęs Leckavoje, Mažeikių rajone, nuo 1937 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje. Albertas Veščiūnas, dar kitaip
Skaityti daugiau
Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar
Skaityti daugiau
Sekmadienį, balandžio 28 dieną, minimos aktoriaus Donato Banionio gimimo 95-osios metinės. D.Banionis (1924-2014) – Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Juozo Miltinio mokinys. Sukūrė virš 100 vaidmenų teatre ir daugiau, nei 80 kino vaidmenų. Kine
Skaityti daugiau
„Penkiolikos metų aš palikau namus Žagarėje ir išėjau pėsčias į Vilnių. Suėmiau dūšią ir pasakiau mamai: „Mamyte viena burna bus mažiau – aš išeinu laimės ieškoti““, - sunkią gyvenimo pradžią vaizdo pasakojime prisimena operos žvaigždė
Skaityti daugiau
Vienuolikmetis berniukas, tėvo atvežtas brikute iš tėviškės, Baibokų kaimo, netoli Vabalninko, į Panevėžį 1906 m. rugjūčio mėn. tęsti mokslų realinėje mokykloje. Tai buvo mokykla, rengianti moksleivius techniškosioms mokykloms. Mokinių skaičius svyravo tarp 420-450, lietuvių būdavo
Skaityti daugiau G.Petkevičaitė- Bitė apie jaunus ir talentingus lietuvius, nesulaukusius Lietuvos Nepriklausomybės, rašė: „Ateitis supras, kokio milžiniško pasišventimo ir kokio valios stiprumo reikėjo tiems žmonėms, kurie tą trupinį sutvėrė, tą trupinį, kuris vis dėlto liks pamatu ateities
Skaityti daugiau
Garbingą 80-ies metų sukaktį šią savaitę minėsianti ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Matulaitė atsiduso nė nepastebėjusi, kaip scenoje prabėgo net keli spalvingi dešimtmečiai. „Prieš 61-erius metus atėjau į Panevėžio dramos teatro aktorių ruošimo
Skaityti daugiau
Kai Petrui buvo metukai, jį į tėvo švarką įsuptą, su tėvais ir vyresniuoju broliu išvežė į Sibirą. „Daug vienatvės buvo vaikystėje. Broliukas buvo vyresnis, ėjo į mokyklą, o tėvus prie visokių darbų išvarė. Aš turėjau
Skaityti daugiau
Šiandien su dėkingumu prisimename žmones, „kurie rodė mums gyvatos kelią“,- rašė Antanas Dambrauskas knygoje „Viskas praeina“. Pasakodamas apie įžymius žmones, tarsi regiu tą gyvenamą aplinką, kuri juos supo mokslo ir jaunystės, gyvenimo brandos, sunkių išbandymų
Skaityti daugiau
Aktorius Vidas Petkevičius – tyli Lietuvos teatro elito žvaigždė. Santūrus, asketiškas, toks neįprastas įprastam aktoriaus būdui. „Artistas visą kompaniją iš karto pakelia, o aš visada sėdžiu kamputyje, visus stebiu. Aš kaip ta kempinė - renku
Skaityti daugiau
Be šio žmogaus negalime įsivaizduoti XIX a. pabaigos- XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo. Visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. Vienu sakiniu pasakius- tai mūsų tautos dvasios galiūnas
Skaityti daugiau 2018 m. balandžio mėn. sukaks 135 m., kai pasirodė pirmasis lietuvių tautinį atgimimą žadinęs laikraštis “Aušra”. Vienas žymiausių jo redaktorių buvo Jurgis Mikšas (1862-1903). Jis priklauso tai lietuvių kultūros veikėjų, kuris nesulaukė Vasario 16-osios- Lietuvos
Skaityti daugiau
1918 m. sausio 18 d., eidamas savo pašaukimo keliu, mirė Jurgis Bielinis, tautoje vadinamas knygnešių karaliumi, Baltuoju Ereliu. Caro valdžia jį vadino Bieliaku. Nukeliavęs nuo savo namų keliasdešimt kilometrų pas savo pažįstamą Mitkų, sukniubo prie
Skaityti daugiau
Jis gimė, praėjus 18 metų nuo baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje. Rašytojo tėvai ir net vyresnieji broliai dar gerai atsiminė baudžavos laikus. Dar ilgiau pasiliko baudžavos likučiai žmonių psichikoje. Tai buvo didžiulių lūžių metas žmonių galvosenoje.
Skaityti daugiau
1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje mirė kunigas, filosofas, pirmojo psichologinio romano “Blūdas“ (1912) autorius, pedagogas, Panevėžio vyrų gimnazijos direktorius Julijonas Lindė - Dobilas. Jo rašyti laiškai žymiems lietuvių kultūros veikėjams (G. Petkevičaitei- Bitei, J.
Skaityti daugiau
Po 40 metų trukusios lietuvių spaudos draudimo ( 1864-1904), atgavus lietuvių spaudą, susidarė palankios sąlygos plėtoti lietuvių kultūrą. Ji modernėjo atsižvelgdama į pasaulines kultūros tendencijas. 1907 m. pasirodė almanachas “Gabija”, dedikuotas kunigui ir poetui
Skaityti daugiau
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kultūros padangėje sklaisčiai žibėjo poeto Prano Vaičaičio ( 1876-1901) talentas. Kaip pažymėjo a. a. dr., prof. Aldona Vaitiekūnienė „rašytojo reikšmę tautos kultūroje lemia ne vien talentas. Daug
Skaityti daugiau
Raimonda MIKUČIONYTĖ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras plečia pažintis. Teatro vadovas, režisierius Linas Marijus Zaikauskas į teatrą spektaklio statyti pakvietė Karelijos nacionalinio teatro iš Petrozavodsko vadovą, vyriausiąjį režisierių Andrejų Dežonovą. Panevėžio teatre karelas stato komediją
Skaityti daugiau
Raimonda MIKUČIONYTĖ Juozo Miltinio dramos teatro dailininkė dekoratorė Ritonė Klizienė pribloškia kuklumu. Nors pati kuria teatrališkas, dramatiškas ir gyvybe alsuojančias lėles, jai smagiau kalbėti ne apie save, o pavadinus ją lėlininke, Ritonė sumosuoja rankomis: „Neteisinga
Skaityti daugiau
Raimonda MIKUČIONYTĖ Antonas Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų, prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses. Rašytojo kūryba pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. Objektyvaus gyvenimo vertinimas derinamas su poetišku svajingumu, pašaipa – su
Skaityti daugiau
Raimonda MIKUČIONYTĖ „Aš nežinau, apie ką pasakoti... Apie mirtį ar apie meilę? O gal tai tas pats... Apie ką? ...Mudu neseniai buvome vedę. Dar vaikščiodavom laikydamiesi už rankų, net eidami parduotuvėn... Sakydavau jam: „Aš myliu
Skaityti daugiau
„Baltasis metraštininkas, savo filmuose atspindintis svarbiausius miesto ir šalies įvykius“, – taip apibūdina kino režisierių, operatorių, scenaristą Joną Čergelį jo bičiuliai. Susirinkusieji į jo 60-mečiui skirtą kūrybos vakarą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje galėjo išvysti retrospektyvą
Skaityti daugiau
Skulptorius Adolfas Teresius savo pašaukimą atrado restauruodamas senovinius kryžius ir Rūpintojėlius. Tai jis darė sovietiniais metais, kai religinių drožinių restauravimas buvo laikomas baisesniu nusikaltimu nei šiandien grafiti piešimas ant svetimų sienų. „Dabar žmonės netiki, kad
Skaityti daugiau
