-Pateisinti Mokytojos ir Mamos vardą, – toks ramygalietės Laimos Kiškienės atsakymas į klausimą, kas jai gyvenime visų svarbiausia. Keramikė, tautodailininkė, dailės mokytoja metodininkė, savąsias žinias dosniai dalijanti ir Panevėžio Juozo Balčikonio, ir miesto, kuriame gimė,
Skaityti daugiau
Ji stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros
Skaityti daugiau
Šiandien „Ainos“ herojus – Rimantas Mickus. Neužtektų pasakyti: įdomi asmenybė, greičiau – stulbinančiai įdomi, nes vieni, pristatydami ją saviesiems pažįstamiems, pabrėžia, jog tai išskirtinio braižo juvelyras, antri vadina ūkiškiau – kalviu, treti jo ieško, kai
Skaityti daugiau
Sukanka 150 metų, kai gimė pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis. Jis gimė 1864 metais kovo 6 dieną Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Sekančią dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių
Skaityti daugiau
Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 metais statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės
Skaityti daugiau
Kovo 1 – ąją Velžio kultūros centre Saulius Kronis atidaro personalinę parodą. Sugalvos jai specialų pavadinimą, ar ne – tai ne taip jau svarbu. Svarbiausia, kad kalviška kryždirbyste besidomintieji turės kur akis pamaloninti. Pernai „Aukso
Skaityti daugiau
1943 metais karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 metais lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 metų vasario 13
Skaityti daugiau
-Mama man niekada nebuvo ir nėra tik mama. Visada – kažkas daugiau: mama – draugė, mama – mokytoja. Manęs nepaliauja stulbinusi jos jaunystė. Ji kartais gerokai pralenkia mane savo gyvybingumu, ir man gaila, kad aš
Skaityti daugiau
Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 metais. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo
Skaityti daugiau
-Ką gali veikt dailininkas mieste? – klausimu į klausimą – ar vis dėlto suderinamos dvi skirtybės – menininkas ir kaimas – toks „retas“, kad beveik viensodžiu galėtų vadintis, atsako Ričardas Ničajus, nevengdamas minties išplėtoti: –
Skaityti daugiau
-Niekada nebuvom turtingi, bet laimingi – visada, – tarytum apibendrina ligšiol nueitą kelią Česlovas Gnižinskas – tapytojas, grafikas, medžio drožėjas iš Upytės, neatsitiktinai kalbėdamas daugiskaita. „Mes“, ilgamečio pedagogo teigimu, tai pirmiausia jiedu su žmona Bronislava,
Skaityti daugiau
Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5 – 2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX
Skaityti daugiau
Vieni turtingiausių panevėžiečių Respublikos laikais buvo Chazenai. Šeimos galva Leizeris – Beras Chazenas. Jo prabangus namas tuo laiku stovėjo Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmone buvo akcinė bendrovė ,, L.B. Chazenas ir sūnūs“ linų šukavimo ir
Skaityti daugiau
Dalis pabėgėlių, grižusių į Panevėžio miestą 1918 metų pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusų kalba. Rusų kalba jų vaikai mokėsi carinės Rusijos mokyklose. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė atidaryti prie veikiančių valstybinių gimnazijų paraleles
Skaityti daugiau
Šiandien Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros portale AINA startuoja projektas „Panevėžio istorijos puslapiai“. Finansinę paramą šiam projektui vykdyti suteikė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Per pastaruosius 10 metų išleista nemažai leidinių, skirtų Panevėžio istorijai ir
Skaityti daugiau
„Miltinio teatro kartos aktorius“ – tai žymė, kuria pažymėti vienetai. Išskirtinės asmenybės, kėlusios publikos dvasią taip, kad šioji į teatrą plūsdavusi kaip į metinius atlaidus. Enrikas Kačinskas, per kupinus keturis dešimtmečius sukūręs daugiau nei 130
Skaityti daugiau
Tuomet, kai jubiliejiniame Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus Algirdo Paulavičiaus susitikime su žiūrovais, šiam paprašius atsiliepti, ar yra kas iš saviškių, suprask, legendinio Miltinio legendinės Studijos ugdytinių, pakilo vos kelios rankos, su žodiniu patikinimu „Esu“,
Skaityti daugiau
Algirdo Paulavičiaus gerbėjų gruodžio vakarą, sunkiai ant miesto gatvių drimbant šlapioms snaigėms, prisirinko pilnutėlaitė Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salė. Net kėdžių pristigo atėjusiems padėkoti aktoriui už talentą, bendražygiams, bičiuliams ir tiems, kurie
Skaityti daugiau
1881 m. lapkričio 18 d. gimė iškilus lietuvių skulptorius Juozas Zikaras. Dvidešimt ketveriais metais vėliau 1903 metais tą pačią lapkričio dieną gimė ir Juozo Zikaro mokinys, skulptorius Bernardas Bučas. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama menininko, poetės
Skaityti daugiau
-Nemėgstu dejuoti: skauda galvą, nėra nuotaikos, prastas oras… Argi čia tragedija? – stebisi Marija Šileikaitė – Čičirkienė, tvirtindama, jog vaistai visoms šioms ir kitoms, neveiklumą pateisinančioms blogybėms, seniai žinomi: – gera knyga, bet tokia, kad
Skaityti daugiau
Dienos šviesą išvydo E.Malūko, E.Kalėdos, „Moterys meluoja geriau“ autorės D.Vaitkevičiūtės knygas leidžiančios Panevėžio leidyklos „Magilė“ parengta naujausia INDRĖS JONUŠYTĖS knyga „Prašau, nesudaužyk mano širdies“. Ankstesnieji Indrė Jonušytės romanai „Rožių sala“, „Angelų žaidimai“, „Jūros akmenukų karoliai“,
Skaityti daugiau
Tekstilininkė, menotyrininkė, Dailės akademijos dėstytoja, Vilniaus universiteto Orientalistikos centre skaitanti Rytų Azijos meno kurso paskaitas - Dr. Miglė Lebednykaitė visus kūrybinius sumanymus pradeda nuo Panevėžio. Todėl, sako, kad gimtajame mieste liko ne tik aibė sentimentų,
Skaityti daugiau
Vos tik nurims Valstybės dienos iškilmių šurmulys, miesto ausį paglostys netikėtas skimbčiojimas. Retokai čia užklystantis garsas, kaip ir jo kėlėjai, nejaukiai besidairantys į mūrus, krūpčiojantys nuo savo atvaizdų stikluose ir įžūliai pro šalį švilpiančių automobilių.
Skaityti daugiau
Vasara pučiamųjų instrumentų orkestrui „Panevėžio garsas“ – karštymetis. Ne todėl, kad spigina saulė, o besilydantis asfaltas miesto gatvėmis žygiuojantiems orkestrantams į veidus tvoskia kone plikinančia kaitra. Taip jau nuo seno: tuomet, kai daugelis poilsiauja, pramogauja
Skaityti daugiau
Mokytojos iš Šiaurės rytų Lietuvos miestuko – Zarasų – kūryba, jau domisi ne tik kultūros centrai, turintys dramos studijas, artimesnės ar tolimesnės mokyklos, kviečiančios vaikus į dramos būrelius, bet ir šalies teatrai, kuriems rūpi mažajam
Skaityti daugiau
„Kokia laimė pasinerti į bekraštį kūrybos pasaulį, kai išnyksta tikrovė, o sielą gaivina paties sukurtos erdvės. Kokia laimė, kai gali skristi lyg paukštis virš žalių, mėlynų, raudonų gimtinės laukų, kur skamba žolynų sutartinės. Kokia laimė
Skaityti daugiau
