Ikiteisminiame tyrime dėl rugsėjį ralio Utenoje metu įvykusios avarijos nukentėjusiaisiais pripažinti 8 asmenys. „Šiuo metu nukentėjusiaisiais yra pripažinti 8 asmenys, kurių duomenys neskelbtini. Nukentėjusiųjų skaičius dar gali augti“, – Eltai nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Gabrielė
Skaityti daugiau
1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje mirė kunigas, filosofas, pirmojo psichologinio romano “Blūdas“ (1912) autorius, pedagogas, Panevėžio vyrų gimnazijos direktorius. Jo rašyti laiškai žymiems lietuvių kultūros veikėjams (G. Petkevičaitei- Bitei, J. Basanavičiui, K. Būgai, J.
Skaityti daugiau
Martynas Tininis – Lietuvos kultūros taryba. Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės istorija
Skaityti daugiau
Ilgus metus dirbdamas pedagogo darbą Panevėžyje, esu sutikęs ne vieną žymų panevėžietį. 1998 m., pelnęs nusipelniusio panevėžiečio vardą mokslo srityje, teko bendrauti ir su Panevėžio vyskupijos ganytojais. Pirmasis sutiktas Panevėžio vyskupijos vadovas buvo J. E
Skaityti daugiau
2021 m. sukanka 115 metų nuo garsiojo lietuvių istoriko Adolfo Šapokos gimimo ir 60 metai nuo jo mirties. Šiemet sukanka 85 metai kai buvo išleista Adolfo Šapokos redaguota Lietuvos istorija - Lietuvos istoriografijos paminklas. A.
Skaityti daugiau
2019 m. spalio mėn. kartu su žmona ir dukra, vadovaujami kun. dr. Simo Maksvyčio, lankėmės Romoje ir Vatikane. Vienas įvykis sujaudino iki širdies gilumos. Aplankyta Romoje Šv.Petro bazilika, stebėtas Popiežiaus Pranciškaus trečiadieninis susitikimas su tikinčiaisiais.
Skaityti daugiau
„Rimantas Daugintis nemėgo diletantizmo. Ko ėmėsi, darė iš pagrindų. Paskutiniu metu daug dirbo galvanoplastikos technika. Turbūt nė vienas mūsų skulptorių čia nėra pasiekęs tokių rezultatų kaip jis. Didžioji jo meilė buvo maži darbai, jis buvo
Skaityti daugiau
Moteris verslininkė, politikė, visuomenininkė, moterų judėjimo dalyvė Felicija Botkevičienė (1873 - 1945) vis geriau žinoma. 2010 m.išleista Liudo Subačiaus monografija „Aplenkusi laiką“, bet apie jos vyrą Joną Bortkevičių (1871-1909) rašoma trumpai, o kai kas net
Skaityti daugiau
Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas. Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti
Skaityti daugiau
Visi dar nuo mokyklinių metų prisimename Jono Biliūno apsakymą „Laimės žiburys“. Apsakymas parašytas prieš 115 metų aktualus ir šiandien. Šiuo kūriniu rašytojas nubrėžė ne tik savo moralinę viziją. Tometo lietuvių visuomenėje dešinieji, susibūrę apie senuosius
Skaityti daugiau
Jau sunkiai sirgdamas, prieš pat mirtį bičiuliui poetui A. Miškiniui, išsitarė: „O gera būtų sulaukti pavasario, pavalgyti kietos papilietiškos duonos ir nueiti basam per šiltą minkštą žemę iš Gudelių į Papilę. Atsigaivinčiau aš nuo tėviškės
Skaityti daugiau
1940 m. pavasarį rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890-1952) neteko pareigų Ženevoje kaip Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos. Nutarė visam gyvenimui pasirinkti emigranto kelią. Tai buvo skausmingas jo pasirinkimas. ... Žmonos Ingės atvežtas į
Skaityti daugiau
Sovietinė cenzūra leido sau reikiamai paredaguoti netgi Jono Biliūno kūrinius.Ypač kliuvusi apysaka „ Liūdna pasaka”. Savaip buvo pertvarkytas ir antrasis Biliūno „Raštų”( publicistikos ir laiškų) tomas. Kupiūruotos vietos, kur rašoma, kaip caro žandarai persekioja “apšviestesnius“lietuvius.
Skaityti daugiau
Prieš 20 metų mirė - pedagogė, mokslininkė, Panevėžio istorijos autorė. Ona Girčytė- Maksimaitienė buvo gyva Panevėžio miesto švietimo istorija. Ji gimė 1902 m. vasario 5 d. Peterburge. 1927 m. baigė Kauno universitetą. Ona Girčytė -
Skaityti daugiau
Jau nusistovėjo gražūs iš Rokiškio kilusių žymių žmonių ryšiai su Panevėžio dramos teatru. Tuomet jį išgarsino režisierius Juozas Miltinis, palaikęs glaudžius ryšius su antikinių dramų vertėjais. Vienas jų yra Antanas Dambrauskas (1911-1995) daug nuveikęs lietuvių
Skaityti daugiau
XIX a. Lietuvoje vyko ne tik tautinis, bet ir kultūrinis atgimimas. Kultūrinis atgimimas apibūdinamas kaip nauja kultūrinė programa, naujos veiklos kryptys. Vienas iš tokių naujų požymių- pasaulietinė sąmonė. Pripažįstama, kad žemės reikalai turi savo
Skaityti daugiau
Juozapo ir Uršulės šeimoje Kaziukas gimė 1875 metų spalio 22 d. Gailionių kaime, Linkuvos parapijoe, Šiaulių apskrityje. Kaimas stovi tarsi ,,ant dviejų pasaulių ribos”. Tuo atskiru pasauliu yra dviejų apskričių - Šiaulių ir Biržų, dviejų
Skaityti daugiau
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir siekiant visuomenę supažindinti su bibliotekos rankraštyne saugomais mažos apimties atsiminimais, Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka išleido vertingą leidinį „Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis ( sudarytojas, bibliotekos krašto
Skaityti daugiau
Rokas Andrijauskas „Sako, kad žvėris pajutęs pavojų bėga. Išskyrus du atvejus: kai turi vaikų arba kovoja dėl patelės“ – kažkodėl labiausiai man įstrigusi filmo „Nematoma“ frazė. Bet apie tai vėliau. Pamatyti visų 30-ties filmų pristatomų
Skaityti daugiau
JAV Kultūros fondo ir Lituanistikos instituto vardu Čikagoje 1960,1963 ir 1965 m. išėjo trijų tomų leidinys: pirmas tomas 432, antras 498 ir trečisis 4154 puslapių. Šiuose tomuose surinktos, atrinktos ir labai trumpai surašytos praėjusių
Skaityti daugiau
2019 m. liepos 10 d. Panevėžio dienraštyje „Sekundė“ (Nr. 129 (6727) pasirodė žurnalistės Ingos Kontrimavičiūtės straipsnis pavadinimu „Teatro scenoje – anarchijos tvaikas“, kuriame vienas esamas ir du buvę teatro darbuotojai viešai kalba apie teatre tvyrančias
Skaityti daugiau
Iki pasitraukimo iš Lietuvos Jonas Mekas paskutiniais karo metais pusmetį gyveno Panevėžyje, kur dirbo laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ techniniu redaktoriumi. Šis faktas jo biografijoje ilgą laiką nebuvo minimas ir apie žymaus lietuvių išeivijos menininko veiklą
Skaityti daugiau
2018 m. sukako 80 metų, kai Kaune susikūrė Juozo Miltinio vadovaujama Kauno Darbo rūmų studija. Dar 1988m. buvo ketinta išklimingai paminėti dramos studijos 50-metį. Bet laikas bėgo ir šio sumanyno teko atsisakyti. Tai buvo gera
Skaityti daugiau
Yra vardų, kurie mums šviečia lietuvių kultūros padangėje: K. Donelaitis, A. Baranauskas, Maironis, M. K. Čiurlionis. Yra vardų, kurių šviesa buvo ne tie ryški, bet vėl netikėtau atsiranda iš užmaršties. Apie juos vis dar mažai
Skaityti daugiau
Taip yra nusakęs visą Vaižganto - žmogaus, kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo, literatūros istoriko ir kritiko, Kauno universiteto dėstytojo - rūpesčių ir darbų esmę (1). Dorą, šviesią jo prigimtį pajusdavo kiekvienas, kas tik su juo susitikdavo.
Skaityti daugiau
Satyros teatras - viena sceninio meno forma, atsiradusi Kaune prieš šimtą metų. Satyros teatre dominuoja humoras, komiškumas, parodija, įvairūs pokštai arba tiesiog juokdarystė. Tačiau čia komizmas, humoras bei juokai atlieka ne tik linksminančią, bet ir
Skaityti daugiau
… K. Binkio pasitraukimas iš literatūrinio gyvenimo buvo laikinas. Po nesėkmingo ūkininkavimo meto (per savo trumpą gyvenimą Binkis nugyveno kelis ūkius). 1939 m. ruošėsi parduoti Balsius, tada jau mirusios uošvės ūkį, ir pirkti naują kur
Skaityti daugiau
„Reikia labai mylėti savo Tėviškę, kad dar labiau mylėtum savo Tėvynę“ Antanas Biliūnas Jonas Biliūnas gimė, praėjus 18 metų nuo baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje. Rašytojo tėvai ir net vyresnieji broliai dar gerai atsiminė baudžiavos
Skaityti daugiau
Garšvių kaimo valstiečiai apie Rytprūsiuose leidžiamus lietuviškus leidinius sužinojo maždaug 1882 m. Lietuviškų knygelių jiems prieš tai atsiųsdavo Peterburge gyvenantis Jonas Venckavičius (1848-1937). Baigęs Kazanės universitete Matematikos- fizikos fakultetą, Peterburge dirbo Miškų departamento skyriaus viršininku,
Skaityti daugiau
Janina Survilaitė (Atsiliepimai apie Istoriko publicisto Juozo Brazausko knygą „Mano kelias“, 2018) 2018 metais išleista istoriko publicisto Juozo Brazausko knyga „Mano kelias“(208psl.)- patvirtina, kaip 18-19 amžiaus lietuvių tautos klasikai sėkmingai gali peržengti 21-jo moderniosios/postmoderniosios lietuviškos
Skaityti daugiau
